Varnėnai, juodvarniai ir strazdai mėlynių bei šilauogių krūmus neretai „atranda“ dar prieš pilną uogų sunokimą, o per kelias dienas gali smarkiai sumažinti derlių. Sodininkai tai ypač pajunta vidurvasarį, kai uogos ima mėlynuoti ir tampa lengvu grobiu paukščiams.
Patikimiausias sprendimas daugeliu atvejų yra fizinė apsauga, nes ji ne tik atbaido, bet ir realiai užkerta kelią pasiekti vaisius. Specialistai pabrėžia, kad vizualinės ar garsinės priemonės dažnai veikia trumpai, nes paukščiai greitai pripranta prie pasikartojančių signalų.
Kokia danga veikia geriausiai?
Efektyviausiai krūmus saugo apsauginis tinklas, uždengtas virš viso augalo, o ne užmestas tiesiai ant šakų. Prie šakų prigludęs tinklas palieka uogoms „kontaktinius taškus“, kuriuos paukščiai gali pasiekti snapu net ir pro užtvarą.
Tinklo akutės dydį verta rinktis pagal paukščių rūšį ir jų dydį. Jei daugiausia žalos daro stambesni varnėnai ar strazdai, dažnai pakanka apie 25 x 25 milimetrų akučių, o jei lesa ir smulkesni paukščiai, prireikia tankesnio tinklo, apie 19 x 19 milimetrų.
Ilgaamžiškumui svarbi ir medžiaga: praktiškiausi yra UV spinduliams atsparūs, tvirtesni polietileno tinklai, kurie mažiau plyšta ir lėčiau dėvisi. Patogumui tinklelis dažniausiai tempiamas ant lengvos konstrukcijos iš kuoliukų, lankų ar stulpelių, kad krūmas galėtų laisvai augti.
Mažame sode, kai krūmų vos keli, kartais pasiteisina ir smulkiai austas tiulis ar sena užuolaida, nes ji praleidžia šviesą, bet paukščiams nepalieka angų patekti prie uogų. Pavienėms kekėms galima naudoti mažus organzos maišelius, ypač jei norisi apsaugoti tik gausiausiai derančias šakas.
Kaip atbaidyti varnėnus?
Jeigu uždengti visų krūmų neįmanoma, tenka derinti kelias atbaidymo priemones. Vienas iš būdų yra garsas, pavyzdžiui, įrašai su plėšriųjų paukščių balsais arba pavojaus signalais, tačiau svarbu suprasti, kad ilgainiui varnėnai prie jų pripranta.
Todėl rekomenduojama reguliariai keisti garso šaltinio vietą ir laiką, kad signalas nebūtų nuspėjamas. Svarbu ir praktiškumas: lauke naudojamus įrenginius būtina apsaugoti nuo drėgmės, kad jie nesugestų po pirmo lietaus.
Ne mažiau veiksmingas gali būti judesys ir šviesos blyksniai. Ant šakų arba virš krūmo kabinamos atšvaitinės juostos, lengvos blizgios juostelės ar kiti vėjyje judantys objektai trumpam dezorientuoja paukščius ir priverčia juos rinktis saugesnę vietą.
Vis dėlto ir šios priemonės nėra amžinos, nes paukščiai greitai atpažįsta nejudančius objektus kaip nepavojingus. Dėl to atbaidymo elementus verta perkelti kas kelias dienas, keisti jų aukštį ir vietą, kad aplinka paukščiams nuolat „keistųsi“.
Kaip apsaugoti paukščius?
Renkantis apsaugą svarbu ne tik derlius, bet ir gyvūnų gerovė. Tinklą patariama dėti tada, kai uogos ima keisti spalvą, o ne žydėjimo metu, nes uždengimas gali sumažinti apdulkintojų aktyvumą ir pabloginti vaisių mezgimą.
Tinklas turi būti įtemptas ir pritvirtintas per visą perimetrą, kad nepaliktų laisvų „kišenių“, kuriose paukščiai gali įsipainioti. Saugumo sumetimais verta kasdien apžiūrėti konstrukciją, ypač po vėjuotų naktų.
Apatinę tinklo dalį rekomenduojama pakelti nuo žemės arba sutvirtinti kuoliukais, kad ji negulėtų ant vejos. Taip sumažinama rizika, kad į tinklą įsipainios smulkūs gyvūnai, o pati apsauga išliks tvarkingesnė ir lengviau prižiūrima.
Leave a Reply