Jei mėgstate elektromobilius ir emocinius amerikietiškus kalnelius, 2025-ieji buvo kaip tik jums. Tačiau tiems, kurių nervai ir taip įtempti, pastarųjų 12 mėnesių pakilimai ir nuopuoliai atrodė sunkiai pakeliami.
2025 metais pasirodė naujų, dėmesio vertų modelių, tokių kaip „Lucid“ „Gravity“ ir atnaujintas „Nissan“ „Leaf“. Pastarasis siūlomas už kainą, artimą vidaus degimo variklius turinčių konkurentų lygiui. Žvelgiant iš pasiūlos pusės, 2025-ieji tapo metais, kai elektromobilių rinka ėmė atrodyti brandesnė ir mažiau chaotiška.
Tačiau 2025-ieji taip pat pažymėti ir nauju priešiškumo elektromobiliams piku, kurį dar labiau pakurstė įtemptas rinkimų laikotarpis. Staiga tapo svarbu ne tik tai, kaip važiuoja jūsų automobilis ar koks ženklas ant variklio dangčio, bet ir tai, kokias politines pažiūras, esą, jis signalizuoja. Paprastai tariant, automobilis tapo politiniu pareiškimu.
Automobilių sektoriuje netrūko vadovų, derinančių verslo interesus su politinėmis simpatijomis, tačiau šiemet itin daug dėmesio sulaukė nepastovi Elono Musko ir prezidento Donaldo Trumpo draugystė.
E. Muskas itin aktyviai dalyvavo D. Trumpo kampanijoje ir netruko imtis, kaip pats teigė, valstybės išlaidų mažinimo temų. Nors Valstybės efektyvumo departamento veiksmingumas kelia klausimų, vienas efektas buvo akivaizdus – smarkiai nukentėjo „Tesla“ investuotojai. Nuo sausio iki kovo „Tesla“ akcijų kaina smuko beveik perpus. Padėtis ėmė stabilizuotis tik tada, kai E. Muskas gegužę pasitraukė iš šios veiklos.
Nuo to laiko „Tesla“ akcijų kaina grįžo į ankstesnes aukštumas, tačiau pardavimai – ne. Pirmąjį ketvirtį pristatymai sumažėjo 13 proc., antrąjį – 14 proc. Trečiąjį ketvirtį pristatymai ūgtelėjo 7 proc., nes pirkėjai skubėjo įsigyti automobilių prieš pasibaigiant lengvatoms, tačiau pelnas smuko 37 proc. „Tesla“ rinkos dalis JAV elektromobilių segmente, kaip teigiama, sumažėjo perpus, todėl E. Muskas ėmė dar aktyviau reklamuoti įvairias iniciatyvas – nuo dirbtinio intelekto sprendimų iki humanoidinių robotų – tarsi bandydamas nukreipti dėmesį nuo pagrindinių skaičių.
Akcininkų pasitikėjimą tai, regis, išlaikė: „Tesla“ akcininkai patvirtino E. Musko atlygio paketą, vertinamą 1 trln. JAV dolerių. Tai teoriškai galėtų priartinti jį prie trilijonieriaus statuso, tačiau tik tuo atveju, jei bus pasiekti itin ambicingi pardavimų tikslai ir laikomasi griežtų terminų – srityje, kurioje jam anksčiau ne visada sekėsi.
Pasikeitimai Vašingtone paveikė ne tik „Tesla“. D. Trumpo antrosios kadencijos metu baigėsi 7 500 JAV dolerių federalinė elektromobilių lengvata, kuri nustojo galioti rugsėjį kaip vadinamojo „Big Beautiful Bill“ dalis. Tai paskatino trumpalaikį pardavimų šuolį prieš terminą – dalis gamintojų fiksavo naujus elektromobilių pardavimų rekordus. Vis dėlto po tokio pakilimo gali laukti nemaloni duobė.
Galutiniai ketvirtojo ketvirčio rezultatai dar neaiškūs, tačiau ankstyvi signalai nedžiugina. Remiantis „J.D. Power“ spalio ataskaita, rugsėjį elektromobiliai sudarė 12,9 proc. naujų automobilių pardavimų JAV ir tai buvo rekordinis lygis. Tačiau spalį, pasibaigus lengvatai, jų dalis smuko iki 5,2 proc.
Toks kritimas jau daro įtaką gamintojų planams. Autoriaus teigimu, viešint Japonijoje ir susipažįstant su naujos kartos „Honda“ hibridais, netikėtai teko girdėti, kad įmonės vadovai atidžiai seka JAV vidurio kadencijos rinkimų nuotaikas, siekdami nuspręsti, kokia kryptimi turėtų judėti būsimi modeliai.
„Honda“ vadovas Toshihiro Mibe pripažino, kad bendrovė jau atšaukė dalį elektromobilių planų JAV ir daugiau dėmesio skiria platesnei hibridų pasiūlai. Panašių sprendimų imasi ir kiti: „Ram“ atsisakė planų dėl „1500“ elektrinio pikapo, nors hibridinė versija, kaip teigiama, vis dar turėtų pasirodyti.
Pasikeitimus mato ir „Scout Motors“. Bendrovė iš pradžių orientavosi į grynai elektrinius pikapus ir visureigius, tačiau pastaruoju metu prioritetą teikia išplėstinio nuotolio sprendimams, atsižvelgdama į maždaug 130 tūkst. išankstinių užsakymų turinčių klientų lūkesčius. Teigiama, kad 80 proc. jų pageidautų bortinio generatoriaus – papildomos įrangos, kuri šiam startuoliui gali tapti svarbia išeitimi.
Nors dalis gamintojų mažina elektromobilių ambicijas, kiti juda pirmyn. Kitais metais rinką turėtų papildyti įdomus akumuliatorinių modelių derlius, ir tai suteikia pagrindo optimizmui.
Atnaujintas „Nissan“ „Leaf“ gali tapti vienu populiariausių pasirinkimų, didėjant gamybos apimtims. Jis jau pasiekia salonus, o pradinė kaina, mažesnė nei 30 tūkst. JAV dolerių, daugeliui pirkėjų atrodys itin patraukli. Vis dėlto „Chevrolet“ ketina mesti iššūkį siūlydama atnaujintą „Bolt EV“ už panašią sumą.
Turintiems didesnį biudžetą pasirinkimų dar daugiau: netrukus turėtų pasirodyti „BMW“ iX3 krosoveris, taip pat elektrinis „Mercedes-Benz“ CLA sedanas ir „Mercedes-Benz“ GLC visureigis.
Vis dėlto labiausiai laukiama naujiena gali būti „Rivian“ „R2“. Šis elektrinis visureigis turėtų papildyti „R1S“ ir „R1T“, išplėsdamas gamintojo pozicijas segmente ir, tikėtina, auditoriją. Pradinė 45 tūkst. JAV dolerių kaina leistų šį modelį laikyti gerokai prieinamesniu nei ankstesni „Rivian“ pasiūlymai.
Optimistiškų ženklų ateina ir iš Europos. Vokietijai 2023 metais sumažinus savo elektromobilių skatinimo programą, 2024-aisiais elektromobilių pardavimai smuko 28 proc., o vietos komentatoriai ėmė kalbėti apie šio segmento žlugimą. Vis dėlto vėliau pardavimai pamažu atsistatė ir pastaruoju metu sparčiai augo: skelbiama, kad spalį naujų registruotų elektromobilių skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik 50 proc. Elektriniai automobiliai Vokietijoje jau sudaro 19 proc. rinkos, nors „Tesla“ pardavimai ten smarkiai krito.
Nėra garantijų, kad JAV rinka pakartos tokį atšokimą, ypač jei ir toliau bus stiprinamos antielektromobilių politinės žinutės. Vis dėlto, kaip teigiama straipsnyje, norisi išlikti optimistiškam – nors šiandien tai kainuoja daugiau jėgų nei anksčiau.
Leave a Reply