Daržovė, iš pirmo žvilgsnio primenanti raudonąjį kopūstą, iš tiesų yra radikijas (radicchio) – lapinės cikorijos atmaina, neatsiejama nuo itališkos virtuvės. Pagrindinis jos bruožas – kilnus, ryškus kartumas, puikiai derantis šviežiose salotose. Radikijas laikomas sveikatos ir dailių formų sąjungininku: 100 g šios salotos turi apie 22 kcal, o kartu suteikia nemažai vertingų mikroelementų. Nors jo kaina dažnai didesnė nei įprastų salotų, intensyvus skonis reiškia, kad patiekalui pagyvinti užtenka nedidelio kiekio.
Nors lapinis kopūstas jau ne vienerius metus vadinamas vienu žinomiausių supermaistų, radikijas gali su juo sėkmingai konkuruoti. Lapinis kopūstas išlieka vertingas pasirinkimas, tačiau ieškant vienos salotos, kuri tiktų kaip pagrindas pietų garnyrui ar salotoms, verta rinktis radikiją – kai kurių mikroelementų jame gali būti net daugiau.
Radikijas, kaip ir lapinis kopūstas, yra geras vitamino K šaltinis. Šis vitaminas organizmui svarbus dėl kelių priežasčių: jis prisideda prie kaulų mineralinio tankio didinimo ir padeda efektyviau pasisavinti kalcį, todėl mažėja osteoporozės rizika. Be to, vitaminas K siejamas su kraujagyslių apsauga – jis gali padėti mažinti arterijų kalkėjimą ir slopinti uždegiminius procesus kraujotakos sistemoje.
Ši salota išsiskiria ir akims naudingomis medžiagomis. Radikije gausu liuteino ir zeaksantino – pigmentų, siejamų su regėjimo funkcijos palaikymu, todėl produktas ypač aktualus daug laiko prie kompiuterio praleidžiantiems žmonėms. Taip pat moksliniuose tyrimuose akcentuojama, kad cikorijų grupės augaluose esantys antioksidantai gali turėti reikšmės ląstelių apsaugai, o augaliniai cukrūs (fruktanai) siejami su žarnyno mikrobiotos palaikymu.
Radikijas laikomas vienu iš Viduržemio jūros regiono mitybos ramsčių. Tyrimai rodo, kad toks mitybos modelis gali būti susijęs su mažesne širdies ligų rizika – kai kurių duomenų vertinimu, ji gali mažėti apie 30 proc., o staigios širdinės mirties rizika – net iki 45 proc. Radikijui priskiriamas priešuždegiminis poveikis, be to, jis gali prisidėti prie cholesterolio lygio reguliavimo. Vitamino K vaidmuo čia taip pat svarbus – jis siejamas su arterijų kalkėjimo mažinimu, kraujospūdžio reguliavimu ir mažesne infarkto rizika.
Įdomu tai, kad radikijas pasižymi ir neįprasta savybe, retai siejama su įprastomis salotomis. 2016 m. atliktas bandomasis tyrimas parodė, jog radikijas gali turėti antiparazitinį poveikį tam tikroms nematodų rūšims. Nors tyrimai daugiausia buvo atliekami veterinariniame kontekste, rezultatai laikomi perspektyviais ir platesniam vertinimui.
Kilnus kartumas yra radikijo vizitinė kortelė, tačiau kartais jis gali užgožti visą patiekalą. Terminis apdorojimas kartumą sumažina, tačiau jei norite radikiją valgyti žalią, pavyzdžiui, vasariškose salotose, gali padėti paprastas triukas: trumpai pamirkykite lapus šaltame vandenyje. Greitesniam efektui galima įlašinti šiek tiek acto arba citrinos sulčių. Susmulkintus ar suplėšytus lapus įdėkite į dubenį su labai šaltu vandeniu (tinka ir keli ledo kubeliai) ir palaikykite apie 15 minučių. Taip pat galima pašalinti baltą, kietą lapų šerdį – būtent joje dažniausiai būna daugiausia kartumo.
Renkantis radikiją, patariama vengti gūžių su sutrūkinėjusiais ar smarkiai apdaužytais lapais.
Radikijas tinka daugeliui patiekalų ir yra gana ilgaamžis: šaldytuve jis gali išsilaikyti net iki 3 savaičių. Jį galima valgyti tiek žalią, tiek termiškai apdorotą. Paprasčiausias būdas įtraukti radikiją į racioną – maišyti su kitomis daržovėmis ir vaisiais; jis ypač gerai dera su citrusais.
Įdomus pasirinkimas – keptas radikijas. Pakanka perpjauti gūžę į ketvirčius, apšlakstyti balzaminiu actu ir trumpai pakepti orkaitėje. Ant viršaus galima užbarstyti šiek tiek parmezano. Taip pat radikijas tinka kaip įdaras mėsai, pavyzdžiui, vištienos suktinukams – derinys su grybais paukštienai suteikia sodresnį skonį.
Leave a Reply