Vos atsikratę Kalėdų eglute, namuose dažnai pasipuošiame narcizais, hiacintais ir tulpėmis. Deja, po kelių savaičių šilumoje šios gėlės neretai praranda patrauklumą, todėl daugelis jas laiko vienkartine dekoracija. Tai – klaida. Jei turite sodą ar bent nedidelį gėlyną, išmesti būtų tikrai gaila: svogūnėliai, gumbasvogūniai ir net pavasarinės raktažolės gali sėkmingai atgauti jėgas ir kitą sezoną vėl džiuginti žiedais.
Situacija pažįstama daugeliui: parsinešame į namus pražydintus narcizus, hiacintus, tulpes, krokus ar raktažoles. Tačiau patalpose jie ilgai neišsilaiko ir ankstyvą pavasarį jau atrodo pavargę. Ką daryti toliau? Turint sodą, verta juos išsaugoti ir vėliau persodinti į gruntą.
Parsineštoms pražydusioms svogūninėms, gumbasvogūninėms gėlėms ar raktažolėms pirmiausia reikėtų duoti laiko aklimatizuotis. Augintojai jas dažniausiai augina iki 15 °C temperatūroje. Tuo tarpu mūsų namuose vasarį ar kovą neretai būna 5 ir daugiau laipsnių šilčiau, o toks skirtumas augalams yra rimtas stresas.
Dėl to geriausia gėles iš pradžių pastatyti į šviesią, bet vėsesnę vietą. Po vienos ar dviejų dienų jas galima perkelti į šiltesnę patalpą. Vis dėlto reikia nusiteikti, kad žydėjimas bus trumpesnis: kuo aukštesnė kambario temperatūra, tuo greičiau augalai peržydi. Žydėjimo metu laistykite taip, kad substratas būtų nuolat drėgnas, bet ne per šlapias – perlaistymas gali paskatinti svogūnėlių ar gumbų puvimą.
Skubintoms svogūninėms namuose tinkamiausia vieta – šviesi ir, jei tik įmanoma, vėsesnė. Kuo šilčiau aplink, tuo dažniau reikės laistyti.
Kai nudžiūsta paskutiniai narcizo, tulpės ar krokuso žiedai, žiedynkočius reikėtų nukirpti. Taip sustabdysite sėklų formavimąsi, kuris be reikalo eikvotų svogūnėlio ar gumbo sukauptas atsargas. Tuomet augalą pastatykite ant palangės vėsesniame kambaryje, reguliariai laistykite ir kartą per savaitę patręškite skystomis trąšomis, skirtomis svogūninėms ir gumbasvogūninėms gėlėms. Raktažoles taip pat galima tręšti kartą per savaitę.
Praėjus kuriam laikui lapai ims gelsti ir gulti. Tuo metu (išskyrus raktažoles) laistymą reikia nutraukti. Svogūnines ir gumbasvogūnes gėles palikite „užsitraukti“ – tegul visa antžeminė dalis visiškai nudžiūsta. Kai augalas visiškai išdžiūsta, svogūnėlius ar gumbus išimkite iš vazono, nuvalykite žemes ir laikykite sausai bei tamsiai. Maždaug vasaros pabaigoje juos galima sodinti į lysvę sode.
Vazone auginti (ir ypač skubinti) svogūnėliai paprastai nusilpsta, todėl pakartotinai skubinami gali žydėti prastai arba visai nežydėti. Dėl to po skubinimo juos verta bent metus ar dvejus auginti sode, kad atsigautų.
Nors skubinamos ir raktažolės, jų priežiūra kitokia: jos neturi svogūnėlio ar gumbų, todėl po žydėjimo dažniausiai nenunyks. Peržydėjusias raktažoles toliau auginkite namuose, o kai tik leis orai – pasodinkite į sodą pusiau pavėsyje, į drėgną, humusingą ir maistingą dirvą. Iki rudens jos prigis, o kitą pavasarį papuoš gėlyną.
Tarp dažniausiai skubinamų svogūninių gėlių – narcizai (botaninės ir sodo veislės), tulpės, hiacintai, vilkdalgiai, scylės, žydrės, snieguolės ir pavasariniai keturnagiai. Skirtingoms rūšims taikomi skirtingi sodinimo terminai ir sąlygos.
Hiacintus sode įprasta sodinti spalį–lapkritį, maždaug 10 cm gylyje. Jiems reikia laidžios, maistingos dirvos, o rudenį, įsišaknijimo metu, – pakankamai drėgmės. Geriausiai tinka saulėta arba pusiau pavėsinga vieta.
Snieguoles sodinkite rugpjūtį–rugsėjį į humusingą, drėgną dirvą. Jos mėgsta kiek pritemdytas vietas – per didelė kaitra ir sausra joms kenkia. Vazonuose augintas snieguoles geriau nesausinti: dar gegužę jas verta pasodinti į žemę, nes svogūnėliai ore gali perdžiūti.
Vilkdalgius, ypač tinkliniuosius ir kitas svogūnines rūšis, sodinkite rugsėjį į maždaug 10 cm gylį saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Jiems tinka smėlinga, laidi dirva. Žiemai sodinimo vietą galima pridengti šakomis ar durpėmis.
Pavasarinius keturnagius sodinkite panašiai kaip snieguoles – rugpjūtį–rugsėjį, apie 10 cm gylyje, į pusiau pavėsingą vietą su drėgna, humusinga dirva. Jei keturnagiai buvo vazone, po „užsitraukimo“ svogūnėlius geriausia kuo greičiau pasodinti į naują vietą sode arba laikyti drėgnose durpėse – ore jie gali išdžiūti.
Žydres sodinkite rugsėjį–spalį į maždaug 10 cm gylį. Joms patinka maistinga, laidi dirva, jos gerai auga tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje.
Narcizus sode sodinkite rugpjūtį–rugsėjį į drėgnesnę dirvą. Jie mėgsta saulėtas vietas ir įsišaknijimui jiems reikia šilumos. Iki sodinimo svogūnėlius laikykite pavėsyje, apie 20 °C temperatūroje.
Scyles sodinkite rugpjūčio pradžioje, maždaug 5 cm gylyje. Jos mėgsta pusiau pavėsį ir pakankamą drėgmę. Svogūnėlius galima laikyti šiek tiek drėgnoje žemėje, tačiau patikimiau – po „užsitraukimo“ vazone iškart perkelti į lysvę.
Tulpes sodinkite rugsėjį–spalį saulėtoje vietoje. Joms tinka vidutinio sunkumo, maistinga dirva. Po „užsitraukimo“ svogūnėlius laikykite sausoje, šiltoje vietoje – apie 18 °C. Peržydėjus būtina pašalinti sėklalizdį ir svogūnėlius su lapais auginti dar bent 6 savaites, kitaip kitų metų žiedpumpuriai gali nesusiformuoti.
Krokusų svogūnėliai po „užsitraukimo“ laikomi sausoje, tamsioje vietoje, o sodinami rugsėjį–spalį, apie 5 cm gylyje. Jie mėgsta saulę ir laidžią, maistingą dirvą.
Talovijas, išėmus iš vazono, patartina laikyti drėgnose durpėse arba iškart pasodinti. Gumbus prieš sodinimą rugsėjį–spalį verta pamirkyti. Talovijoms tinka šviesi arba pusiau pavėsinga vieta su humusinga dirva ir didesne drėgme.
Jei po žydėjimo augalai dar laikomi namuose, juos reikėtų palikti šviesioje, vėsioje vietoje ir reguliariai laistyti – substratas neturi perdžiūti. Kai tik leidžia orai, augalus sodinkite į lysvę. Daugeliui pavasarinių gėlių tinka pusiau pavėsinga, humusinga ir maistinga vieta.
Šaltiniai: autorski patarimai, „Gardeningknowhow.com“, „Gardenia.net“.
Leave a Reply