Ankstyvai sodinti į nešildomą šiltnamį, inspektą ar pavasarį greičiau perkelti į lauko lysves galima užsiauginti savo daigų. Dabar pats metas įsivertinti, kokius augalus ir kokiais kiekiais pajėgsite sėkmingai užsiauginti namuose.
Sėkmingo derliaus pagrindas – tvirti salotų, ropinių kopūstų ir žiedinių kopūstų daigai. Juos sėjama anksčiausiai, o maždaug po mėnesio ateina laikas paprikoms, pomidorams ir agurkams. Per anksti pasėjus, kai trūksta šviesos ir šilumos, daigai be reikalo nusilpsta: augalai ištįsta, tampa trapūs ir sunkiai prigyja. Daugiau kantrybės ir vietos prireiks porams bei salierams – jiems reikia ankstyvos sėjos ir reguliaraus pikavimo.
Perkant sėklas svarbu atkreipti dėmesį, ar tai ankstyvos veislės, skirtos paankstintam auginimui, nes jų vegetacijos trukmė paprastai būna šiek tiek trumpesnė. Salotos gali būti gūžinės, lapinės ar ledinės. Daigams auginti patogiausia naudoti paruoštą substratą sėjai. Jei naudojate savo žemę, ją reikėtų garinti arba chemiškai dezinfekuoti, kad sumažėtų ligų rizika. Daigus dažnai pažeidžia grybinės ligos, dėl kurių daigeliai išvirsta, taip pat gali atsirasti įvairių pelėsių.
Salotų sėklas berkite negiliai į dėžutę ar indą, lengvai užberkite žeme, švelniai prispauskite ir palaistykite. Esant 20–25 laipsnių temperatūrai, jos sudygsta per kelias dienas. Procesą galima paspartinti sėją uždengus stiklu ar plėvele, tačiau sudygus daigams uždangalą būtina nuimti. Paaugusius daigelius (jiems pakanka apie 12 laipsnių) reikėtų persodinti. Patogu naudoti durpinius vazonėlius – su jais augalas sodinamas tiesiai į nuolatinę vietą. Prieš galutinį sodinimą daigai turėtų turėti bent 6–8 tikruosius lapus, o atstumus tarp augalų verta išlaikyti apie 30 cm.
Taip pat galima užsiauginti ir spalvotų lapinių salotų skynimui – jas galima auginti visus metus panašiai kaip ledines salotas. Lapinėms ir ledinėms salotoms reikia daugiau vietos, todėl jos sodinamos retesniu atstumu nei gūžinės.
Norėdami užsitikrinti šviežių salotų visą sezoną, rinkitės etapines sėjas – sėkite keliais kartais, su laiko tarpais.
Ankstyviesiems ropiniams kopūstams dygstant reikia apie 20 laipsnių ir daug šviesos, kad daigai augtų žemi, tvirti. Laistyti geriausia ryte, kad augalėliai iki vakaro apdžiūtų – taip sumažinama kryžmažiedžių pelėsio rizika.
Po pasodinimo praverčia neaustinė agroplėvelė: ji gali paankstinti derlių ir apsaugoti daržoves nuo kenkėjų.
Auginant žiedinių kopūstų daigus, po sudygimo ypač svarbu sumažinti temperatūrą iki ne daugiau kaip 16 laipsnių – taip formuojasi sveikesnė šaknų sistema. Drėgmė turi būti pastovi: perdžiūvimas sukelia stiebelio sumedėjimą ir gali paskatinti ankstyvą, prastesnės kokybės žiedynų formavimąsi. Žiediniai kopūstai pakelia ir žemesnę temperatūrą (apie 10 laipsnių), tačiau didelėje kaitroje neretai augina tik lapus.
Svarbu: perdžiūvęs substratas ir sausas oras žiedinių kopūstų daigams gali lemti ankstyvą žiedynų formavimąsi ir prastesnį derlių.
Pomidorai (tiek krūminiai, tiek aukštaūgiai) geriausiai dygsta apie 25 laipsnių temperatūroje. Pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams, daigus persodinkite į atskirus indelius. Tvirtam stiebui būtina daug šviesos ir reguliarus vėdinimas.
Paprikos yra šilumamėgės: dygimui joms reikia maždaug 30 laipsnių, o ir po persodinimo svarbi stabili šiluma (apie 27 laipsniai dieną ir 18 laipsnių naktį). Substrato negalima visiškai išdžiovinti, nes dygstantys augalėliai gali žūti dar nespėję nusimesti sėklos apvalkalo.
Agurkai sudygsta itin greitai, kai temperatūra artėja prie 35 laipsnių. Geriausia juos iškart sėti į didesnius vazonėlius, pripildytus tik iki pusės, o augalui augant žemę tiesiog papildomai užpilti. Taip išvengiama persodinimo, kurį agurkai paprastai sunkiai pakelia.
Jeigu namuose neturite tinkamų sąlygų daigams auginti, neverta kankinti nei savęs, nei augalų – tuomet geriau tinkamu metu įsigyti paruoštų daigų iš patyrusio daržininko.
Leave a Reply