Jaguaro Land Rovero sukurta „Ingenium“ variklių šeima nuo maždaug 2015 metų pradėjo keisti anksčiau naudotas „Ford“ konstrukcijas. Daugiausia diskusijų kelia keturių cilindrų 2,0 litro dyzelis, montuotas į daugelį „Land Rover“ ir „Jaguar“ modelių. Mechanikai pabrėžia, kad tai technologiškai sudėtingas agregatas, jautrus priežiūrai ir eksploatacijos įpročiams.
Šį dyzelį galima sutikti „Range Rover Evoque“, „Range Rover Velar“, „Discovery Sport“ ir „Discovery“ automobiliuose, o taip pat „Jaguar“ XE, XF bei F-Pace modeliuose. Problema pasireiškia ne kiekviename egzemplioriuje, tačiau jai išlindus remonto sąskaitos dažnai būna skausmingos. Būtent dėl to rinkoje pasitaiko įtartinai pigių skelbimų, nors automobiliai iš pirmo žvilgsnio atrodo tvarkingi.
Pagrindinis rizikos taškas siejamas su balansinių velenų mazgu, kuris keturių cilindrų variklyje slopina vibracijas ir padeda pasiekti tolygesnį darbą. Dalis šio mazgo guolių yra išdėstyti taip, kad vienas jų dirba arčiau išmetimo sistemos, kur temperatūrinė apkrova didesnė. Dėl šiluminio streso ir medžiagų nuovargio guolis gali pradėti irti, o tai tampa grandininės reakcijos pradžia.
Guoliui byrant ar skilus, į alyvos sistemą patenka metalo drožlės. Jos cirkuliuoja visame tepimo kontūre, užkemša smulkius kanalus, pagreitina alyvos siurblio dėvėjimąsi ir žaloja kitus guolius bei trinties poras. Tokiu atveju problema retai išsprendžiama vieno komponento keitimu, nes antriniai pažeidimai gali būti išplitę po visą variklį.
Situaciją blogina ir alyvos skiedimas degalais, ypač kai automobilis daug važinėja trumpais atstumais mieste. Moderniuose dyzeliuose kietųjų dalelių filtro regeneracija turi vykti pilnu režimu, tačiau dažnos trumpos kelionės ją nutraukia ir didina riziką, kad dalis dyzelino pateks į alyvą. Skystesnė alyva prasčiau saugo apkrautas vietas, o kartu su aukšta temperatūra tai spartina kritinių mazgų dilimą.
Mechanikai atkreipia dėmesį ir į kitą pasitaikantį scenarijų, kai problemų sukelia aušinimo sistemos komponentai. Viename praktiniame atvejyje buvo nustatytas pratekėjęs vandeniu aušinamas tarpinis oro aušintuvas, dėl kurio aušinimo skystis pateko į variklį ir sukėlė hidrosmūgį. Tokie gedimai ne visada baigiasi visišku variklio sunaikinimu, tačiau rizika ir remonto apimtis priklauso nuo to, kaip greitai gedimas pastebimas.
Didelę reikšmę turi pagaminimo metai ir atnaujinimai, tačiau net ir vėlesnių metų automobiliai nėra automatiška garantija, kad konstrukcinės silpnybės nepasireikš. Praktikoje dažnai minima, kad ankstesni egzemplioriai kelia daugiau rūpesčių, o vėlesni gali būti patobulinti, tačiau pirkėjui svarbiausia ne vien rodyklė registracijos liudijime. Lemiama tampa konkretaus automobilio priežiūros istorija ir tai, kaip jis buvo eksploatuojamas.
Dar vienas brangus klausimas yra paskirstymo mechanizmas, o gedimą ne visada išduoda aiškūs simptomai. Kartais pasitaiko grandinės barškėjimas, tačiau jis gali atsirasti per vėlai, kad apsaugotų nuo didesnių nuostolių. Dėl to perkant tokį automobilį svarbu turėti dokumentus, patvirtinančius dažnas alyvos keitimo procedūras, tinkamą specifikaciją ir tvarkingą serviso įrašų istoriją.
Prieš pirkimą pravartu vertinti ne tik diagnostikos klaidas, bet ir netiesioginius požymius. Specialistai dažnai rekomenduoja ištirti alyvos mėginį dėl metalinių dalelių, nes tai gali padėti anksti pastebėti besiformuojančią bėdą. Taip pat verta pasidomėti, ar automobilis daugiausia nevažinėjo trumpais maršrutais, nes toks režimas dyzeliniams varikliams paprastai yra pats nepalankiausias.
Priklausomai nuo gedimo masto ir pasirinktų sprendimų, remontas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, o kai kuriais atvejais suma priartėja prie 3 000 eurų ar daugiau. Mechanikai pabrėžia, kad tai automobilis ne kiekvienam, nes net ir tvarkingai prižiūrint rizikos kaina išlieka aukšta. Todėl pirkėjui svarbiausia įvertinti ne tik patrauklią skelbimo kainą, bet ir realias eksploatacijos išlaidas.
Leave a Reply