Antroje vasaros pusėje agurkų poreikiai keičiasi: augalai jau intensyviai dera, todėl jiems svarbiausia tampa nebe lapų auginimas, o vaisių kokybė ir naujų užuomazgų formavimas. Būtent šiuo laikotarpiu dažniausiai pasimato klaidos tręšiant ir laistant, o derlius ima mažėti.
Specialistų rekomendacijos sutampa: derėjimo pike agurkams ypač reikia kalio, kuris reguliuoja vandens apykaitą, padeda išlaikyti vaisių stangrumą ir mažina streso nuo karščio ar naktinių atvėsimų žalą. Tuo metu azoto perteklius gali paskatinti vešlią lapiją, bet pristabdyti žiedų ir vaisių mezgimą.
Kas padeda agurkams derėti ilgiau
Praktiškas ir lengvai prieinamas kalio šaltinis yra medžio pelenai iš švarios, nedažytos medienos. Jie taip pat turi kalcio, fosforo ir magnio, o azoto beveik nesuteikia, todėl labiau tinka būtent derėjimo etapui, kai svarbi kalio persvara.
Pelenus galima barstyti plonu sluoksniu aplink augalus ir lengvai įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį, o po to palaistyti. Kitas būdas – nedidelį kiekį pelenų išmaišyti vandenyje ir laistyti prie šaknų, vengiant tirpalo ant lapų.
Jei renkatės pirktines trąšas, derėjimo metu dažniau pasirenkami mišiniai, kuriuose daugiau kalio nei azoto, o sudėtis papildyta magniu ir mikroelementais. Tokios trąšos paprastai naudojamos kas kelias savaites, tačiau svarbu jų nepilti ant išsausėjusios dirvos.
Kodėl agurkai gelsta ir deformuojasi
Vienas dažniausių požymių, kad agurkams trūksta kalio, yra netaisyklinga vaisių forma ir geltonuojantys galai. Tokiu atveju agurkas neretai būna siauresnis prie kotelio ir labiau išplatėjęs kitoje pusėje, o augalas pradeda „taupyti“ resursus.
Kalio trūkumas dažnai matomas ir lapuose: senesnių lapų pakraščiai gelsta, vėliau paruduoja ir džiūsta. Jei situacija užsitęsia, krenta ne tik derliaus kokybė, bet ir bendras augalo atsparumas ligoms.
Ne mažiau svarbi priežastis – prastas žiedų apdulkinimas, ypač per karščius, kai žiedai greičiau užsiveria, o apdulkintojų aktyvumas sumažėja. Tada užuomazga trumpam paauga, bet greitai sustoja, gelsta ir nunyksta.
Abi problemas gali stiprinti nelygus laistymas, kai dirva tai perdžiūsta, tai staiga užliejama vandeniu. Dėl tokių svyravimų vanduo ir maisto medžiagos į vaisius patenka netolygiai, todėl agurkai kreivėja, prastėja jų stangrumas ir skonis.
Kaip apsisaugoti nuo netikrosios miltligės
Geltonos dėmės ant lapų ne visada reiškia maisto medžiagų trūkumą: agurkus dažnai puola netikroji miltligė. Jai būdingos kampuotos gelsvos dėmės viršutinėje lapo pusėje, o apatinėje dalyje gali matytis pilkšvai violetinis apnašas.
Ligos plitimą skatina vėsesnės naktys apie 15–16 laipsnių ir šiltesnės dienos apie 20–25 laipsnius, ypač kai oras drėgnas. Sporos lengvai plinta su vėju ir lietaus lašais, todėl palankiomis sąlygomis infekcija gali išsiplėsti labai greitai.
Norint mažinti riziką be cheminių priemonių, pirmiausia svarbu geras vėdinimas ir sausesni lapai. Patariama pašalinti apatinius, senesnius lapus, kurie liečiasi su žeme ar susiglaudžia, laistyti tik prie šaknų ir vengti laistymo per lapus.
Taip pat padeda mulčias, pavyzdžiui, šiaudai ar pradžiūvusi žolė: jis sumažina purvo taškymąsi ant lapų ir palaiko tolygesnę dirvos drėgmę. Šiltnamyje ar tunelyje ypač svarbu reguliariai vėdinti, kad drėgmė neužsilaikytų.
Papildomai profilaktikai neretai naudojamas dirvinio asiūklio nuoviras, kuriame esanti silicio junginių dalis padeda stiprinti lapų audinius. Vis dėlto tokios priemonės labiau veikia kaip prevencija, todėl pirmuosius pažeistus lapus verta pašalinti nedelsiant ir jų nekompostuoti.
Leave a Reply