Patarimas „pasišlapinti ant medūzos įgėlimo“ jau seniai sklando visuomenėje, o ypač išpopuliarėjo po vieno serialo „Draugai“ epizodo, kuriame Čandleris taip bando „padėti“ Monikai. Tačiau gydytojai pabrėžia: šis metodas ne tik nepadeda, bet gali ir pabloginti situaciją. Medikai paaiškina, kodėl šį mitą verta pamiršti ir ką iš tiesų daryti paplūdimyje susidūrus su medūzos įgėlimu.
Gydytojas Piteris Ričardsonas teigia, kad šlapimas medūzų nuodų neneutralizuoja. Pasak jo, jis gali net sustiprinti skausmą. Tai susiję su geliančių ląstelių fiziologija: šlapimas yra palyginti mažo sūrumo skystis, todėl kontaktas su juo gali suaktyvinti dar „neiššovusias“ geliančias ląsteles ir paskatinti jas išskirti daugiau nuodų.
Be to, kaip pažymi medikai, tai veikiausiai yra paskutinis dalykas, kurį kas nors norėtų matyti paplūdimyje.
Pasak gydytojo, daug saugesnis pirmosios pagalbos būdas po kontakto su medūza – jūros vanduo. Jis neprovokuoja papildomo toksinų išsiskyrimo ir padeda nuo odos nuplauti geliančių ląstelių likučius. Daugeliu atvejų įgėlimai sukelia niežulį ir bėrimą, kurie praeina be komplikacijų.
Vis dėlto kai kurios medūzų rūšys, pavyzdžiui, kubomedūza ar portugalinis laivelis, gali būti itin pavojingos ir net mirtinos. Tokiais atvejais gali pasireikšti vėmimas, raumenų spazmai, pasunkėjęs kvėpavimas ir širdies bei kraujagyslių sistemos nepakankamumas.
JAV Nacionalinė sveikatos tarnyba pataria pažeistą vietą praplauti jūros vandeniu, atsargiai pincetu pašalinti čiuptuvus, pažeistą vietą pamirkyti karštame vandenyje ir prireikus vartoti skausmą malšinančius vaistus. Nerekomenduojama liesti įgėlimo vietos plikomis rankomis, dėti ledo ar uždengti žaizdos. Ir tikrai nereikėtų šlapintis ant įgėlimo.
Leave a Reply