Kodėl vaismedžių šakos lūžta?
Pavasarį šakos išlaiko lapus ir žiedus, tačiau vasarą joms tenka gerokai didesnis krūvis. Augant vaisiams didėja svoris, o po lietaus šlapia laja tampa sunkesnė, todėl net ir vidutinis vėjas gali išprovokuoti lūžį.
Šakos lūžis dažnai reiškia ne tik prarastą šių metų derlių. Žaizda gyja ilgai, o pažeista vieta tampa palanki infekcijoms, todėl medis gali silpti ir kitais sezonais, ypač jei vasara drėgna.
Didžiausia rizika kyla jaunoms obelims, kriaušėms ir žemaūgėms veislėms, kurių mediena paprastai būna silpnesnė. Jei šakos pradeda ryškiai linkti dar iki vaisiams pilnai užaugant, delsti nereikėtų.
Kokias atramas rinktis?
Namų soduose dažniausiai pakanka tvirtų medinių kuolų, parinktų pagal šakos storį ir numatomą krūvį. Per plonas kuolas gali pats sulinkti, o per trumpas nesuteiks reikiamos atramos ir bus nestabilus vėjuotu oru.
Stambesniems, išsikerojusiems medžiams kartais praverčia metaliniai strypai ar kelių atramos taškų sprendimai, kurie krūvį paskirsto tolygiau. Svarbu, kad atrama būtų stabili ir nekeltų papildomos žalos šaknims ar kamienui.
Ten, kur šaka remsis į kuolą, verta įdėti gumos, veltinio ar storesnės medžiagos tarpiklį, kad neįtrūktų žievė. Tvirtinimui labiau tinka sodo juosta ar natūralus špagatas, nes jie mažiau įsirėžia į medieną.
Kaip teisingai pastatyti atramas?
Atrama turi stovėti po didžiausio įlinkio vieta, dažniausiai maždaug per šakos vidurį, o ne prie pat kamieno ar pačiame gale. Kuolą reikėtų įtvirtinti pakankamai giliai, kad jis nepasislinktų nuo vėjo gūsių ar šlapios žemės.
Rekomenduojama atramą šiek tiek palenkti kamieno kryptimi, kad spaudimas pasiskirstytų stabiliau. Atrama turi perimti dalį svorio, bet ne dirbtinai „pakelti“ šaką aukščiau, nei ji augo, nes taip įtampa tik persikelia į kitą vietą.
Jei šaka ilga ir gausiai apkibusi, vienos atramos gali neužtekti. Tokiu atveju geriau naudoti dvi ar tris atramas su tarpais, kad nė viena jų neperimtų viso krūvio.
Atramas verta patikrinti po stipresnio lietaus, kai šakos tampa sunkesnės, o žemė aplink kuolą gali suminkštėti. Laiku pakoregavus padėtį sumažėja rizika, kad atrama pradės trinti žievę ar tiesiog nebeatlaikys svorio.
Vaisių retinimas mažina lūžių riziką
Jei medis užmezga per daug vaisių, praktinis sprendimas yra dalį jų pašalinti, kad sumažėtų svoris ir pagerėtų likusių vaisių kokybė. Retinimas dažniausiai atliekamas vasaros pradžioje, kai dalis užuomazgų natūraliai nukrenta, o likusios jau aiškiai matomos.
Paliekant mažiau vaisių, medis rečiau „perkrauna“ tas pačias šakas, todėl atramų prireikia rečiau, o likęs derlius paprastai užauga stambesnis ir geriau nusispalvina. Darbui tinka švarios žirklės ar sekatorius, nes plėšant rankomis lengva netyčia nuplėšti visą vaisių kekę.
Ką daryti su nukritusiais vaisiais?
Net ir su atramomis dalis vaisių gali nukristi po vėjo, krušos ar dėl pernokimo. Nukritę vaisiai po medžiu greitai ima vilioti vabzdžius, o karštyje irti ir skleisti nemalonų kvapą, todėl juos verta surinkti kuo greičiau.
Ypač svarbu reguliariai rinkti kenkėjų pažeistus vaisius, nes juose besivystančios lervos vėliau gali persikelti į dirvą ar žievės plyšius ir ten peržiemoti. Kuo mažiau tokių vaisių lieka sode, tuo mažesnė tikimybė kitą sezoną sulaukti didesnio kenkėjų protrūkio.
Sveikus, nepažeistus krituolius galima panaudoti perdirbimui ar kompostui, tačiau grybinėmis ligomis pažeistų vaisių geriau nekompostuoti. Tokiu atveju saugiau juos pašalinti taip, kad infekcija neplistų po sodą.
Leave a Reply