Rugpjūtį jazminai dažnai baigia pagrindinį žydėjimą, tačiau keli tikslūs priežiūros veiksmai gali padėti krūmui ilgiau išlaikyti dekoratyvumą ir sukaupti jėgų kitam sezonui. Svarbiausia šiuo metu neperlenkti lazdos su genėjimu ir laistymu, nes augalas jau ruošiasi rudeninei brandai.
Vienas efektyviausių veiksmų – nužydėjusių žiedynų šalinimas. Kai jie paliekami ant krūmo, augalas dalį energijos skiria sėklų formavimui, o ne naujų ūglių ir pumpurų brandinimui, todėl krūmas greičiau praranda gyvybingą išvaizdą.
Rugpjūčio genėjimas turėtų būti saikingas: pašalinamos nudžiūvusios, pažeistos, susikryžiavusios šakos ir lengvai patrumpinami per ilgi, iš formos „iššokę“ ūgliai. Stiprus atjauninantis genėjimas vasaros pabaigoje dažniausiai nepageidautinas, nes skatina naujus ūglius, kurie nespėja sumedėti iki šalnų.
Ne mažiau svarbi švara ir įrankių būklė. Aštrios, švarios žirklės palieka lygesnį pjūvį, todėl žaizdos greičiau gyja ir mažėja ligų rizika, ypač jei rugpjūtis pasitaiko drėgnas ir šiltas.
Karščių ir sausros laikotarpiais jazminui praverčia reguliarus, bet protingas laistymas. Įprastai pakanka gausiau palaistyti vieną ar du kartus per savaitę, o vazone augantį krūmą verta tikrinti dažniau, nes substratas perdžiūsta sparčiau.
Prie šaknų ypač padeda mulčias, kuris ilgiau išlaiko drėgmę ir stabilizuoja dirvos temperatūrą. Jazminams palanku, kai šaknų zona neperkaista, todėl vasaros pabaigoje mulčiavimas dažnai tampa paprastu būdu sumažinti streso požymius.
Rugpjūtį suaktyvėja ir kenkėjai, ypač per sausras: dažniau pastebimi amarai, skydamariai bei voratinklinės erkės. Krūmą verta apžiūrėti kas kelias dienas, atkreipiant dėmesį į lapų apačią, lipnumą, gelsvus taškelius ir smulkų voratinkliškumą.
Jei jaunų ūglių šiemet daug ir jie ilgi, ne visada būtina juos karpyti. Dažnai praktiškiau juos švelniai pririšti prie atramos ir suformuoti norimą kryptį, kad šakos nelūžtų nuo vėjo ar savo svorio, o krūmas išlaikytų tvarkingą siluetą.
Kaip dauginti vasaros pabaigoje
Vasaros pabaiga tinka jazmino dauginimui pusiau sumedėjusiais auginiais. Geriausiai prigyja šių metų ūgliai, kurie jau pradeda medėti, bet dar išlieka elastingi, be ligų požymių ir mechaninių pažeidimų.
Praktiška rinktis auginį su keliomis lapų poromis, o apatinius lapus pašalinti, kad sumažėtų vandens garinimas. Taip auginiui lengviau išgyventi, kol susiformuos šaknys, ypač jei namuose oras sausas.
Substratas turi būti lengvas ir laidus orui, kad auginiai neimtų pūti. Dažnai tam pasirenkamas smėlio ir kokosų plaušo mišinys, o prieš sodinimą auginio galą galima apibarstyti įšaknijimo priemone.
Įsišaknijimui svarbi didesnė drėgmė, todėl vazoną galima pridengti skaidria plėvele ar gaubtu, reguliariai vėdinant. Tinkamiausia vieta – šviesi, bet nuo tiesioginės saulės apsaugota, o temperatūra apie 20–22 laipsnius Celsijaus.
Šaknys dažnai pradeda formuotis per maždaug 4 savaites, tačiau terminą lemia sąlygos ir konkreti jazmino rūšis. Įsišaknijus auginius verta palaipsniui pratinti prie mažesnės drėgmės, o į nuolatinę vietą dažniausiai saugiausia perkelti pavasarį, kai nebelieka šalnų rizikos.
Leave a Reply