Sodinant vijoklius prie sklypo ribos verta iš anksto pasitikrinti ne tik augalo ypatybes, bet ir kaimynystės taisykles. Nors Lietuvoje nėra bendros nuostatos, nustatančios minimalų atstumą, kuriuo privalu sodinti augalus nuo tvoros, pareigos atsiranda tada, kai augalas ima realiai trukdyti kaimynui.
Teisinėje praktikoje tokie ginčai dažniausiai remiasi principu, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Jeigu vijokliai sukelia nuolatinį šešėlį, drėgmę, skatina pelėsį ant gretimo pastato, ar reguliariai užverčia teritoriją lapais, tai gali būti vertinama kaip per didelis poveikis kaimynui.
Kada kaimynas gali pjauti pats?
Dažniausia konfliktų situacija – kai ūgliai ar šakos perauga į kaimyno pusę. Tokiu atveju kaimynas paprastai neturėtų skubėti imtis veiksmų iš karto: pirmiausia logiška raštu ar bent aiškiai sutartu būdu paprašyti savininko augalą apgenėti ir duoti protingą terminą.
Jeigu savininkas nereaguoja, kaimynas gali nukirpti į jo sklypą įsikišusias augalo dalis savo teritorijoje, tačiau svarbu neperžengti ribos ir nepadaryti žalos už sklypo ribų. Praktikoje būtent per didelis „sutvarkymas“ neretai ir tampa ginčo priežastimi.
Šaknys, tvora ir žala turtui
Požeminė problema – šaknys, kurios keliauja į gretimą sklypą ir ardo dangas, pakelia trinkeles ar konkuruoja su kitais želdiniais. Tokiais atvejais kaimynas turi daugiau pagrindo nedelsiant šalinti šaknis savo sklype, ypač jei jos sukelia akivaizdžią žalą.
Atskiras klausimas – bendra tvora, ypač stovinti ant sklypų ribos. Jei sunkus, agresyviai augantis vijoklis deformuoja tinklą, spartina medienos puvimą ar metalinių elementų koroziją, kaimynas gali reikalauti ne tik apkarpyti, bet ir pašalinti augalą bei atlyginti remonto išlaidas, jeigu žala įrodoma.
Kaip išvengti ginčo dėl vijoklių?
Renkantis augalą verta atsižvelgti į tai, kaip jis tvirtinasi: vieni vijokliai kabinasi ūseliais, kiti leidžia prisitvirtinančias šakneles, kurios gali įaugti į paviršių ir ilgainiui jį ardyti. Dėl to tvora ar fasadas gali prarasti estetinę išvaizdą, o nuėmimas vėliau tampa sudėtingas.
Saugiausia taktika – reguliari priežiūra: sezono metu stebėti atžalas, o prieš rudenį atlikti kontrolinį genėjimą, kad augalas neperaugtų į kaimyno pusę. Ne mažiau svarbus ir susitarimas su kaimynu iš anksto, nes dauguma konfliktų prasideda ne nuo augalo, o nuo komunikacijos stokos.
Leave a Reply