Norvegija pranešė apie karaliaus Haraldo V mirtį. 89 metų monarchas pastarąsias daugiau nei 10 dienų buvo gydomas Oslo universitetinėje ligoninėje, kur jo būklė iš pradžių trumpam stabilizavosi, tačiau vėliau vėl smarkiai pablogėjo.
Rūmai anksčiau buvo skelbę, kad karalius į ligoninę paguldytas rugpjūčio 17 dieną. Jis buvo gydomas dėl hemolizinės anemijos, o taikant kortikosteroidų terapiją išsivystė skysčių susilaikymas, dėl kurio prireikė stacionarinės priežiūros.
Po kelių dienų atsirado dar viena komplikacija, medikai nustatė bakteriemiją, tai yra bakterijų patekimą į kraują. Tokia būklė ne visada būna mirtinai pavojinga, tačiau vyresniems, gretutinių ligų turintiems pacientams ji gali greitai progresuoti ir sukelti sunkias pasekmes.
Bakteriemija pavojinga tuo, kad gali pereiti į sepsį, kai organizmo atsakas į infekciją ima žaloti audinius ir organus. Tokiais atvejais gresia daugybinių organų nepakankamumas, todėl kritiškai svarbūs ankstyvi antibiotikai, nuolatinė stebėsena ir priežastinio infekcijos židinio paieška.
Dažniausiai bakterijos į kraują patenka iš kito infekcijos židinio, pavyzdžiui, šlapimo takų, plaučių ar odos, ypač po traumų ar invazinių procedūrų. Įprasti simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas, padažnėjęs kvėpavimas, o sunkesniais atvejais pasireiškia sąmonės sutrikimai.
Karaliaus Haraldo V sveikatos istorijoje buvo ir kitų rimtų epizodų. 2003 metais jam diagnozuotas šlapimo pūslės vėžys, dėl kurio jis buvo operuotas, o vėlesnė informacija rodė, kad po gydymo jis buvo pasveikęs.
Ilgus metus monarchą lydėjo ir širdies problemos. 2005 metais jam atlikta širdies vožtuvo operacija, o 2020 metais įdėtas naujas biologinis vožtuvas.
2024 metais per privatų vizitą Malaizijoje karalius susirgo infekcija, o dėl itin reto širdies ritmo laikinai implantuotas širdies stimuliatorius. Grįžus į Norvegiją Oslo mieste jam buvo įdėtas nuolatinis stimuliatorius, o vėlesniais metais infekcijos ir hospitalizacijos kartojosi.
Paskutinė jo sveikatos krizė siejama su hemolizine anemija, kai raudonieji kraujo kūneliai suyra greičiau, nei organizmas spėja juos atkurti. Tokia būklė gali būti gydoma imunitetą slopinančiais vaistais, tačiau vyresniems žmonėms ji didina komplikacijų riziką, įskaitant skysčių susilaikymą ir infekcijas.
„Esu davęs priesaiką Norvegijos parlamentui ir ją laikau įsipareigojimu visam gyvenimui“, – anksčiau yra sakęs Haraldas V, kai viešojoje erdvėje vėl kilo klausimų dėl galimos abdikacijos.
Laikotarpiais, kai karalius negalėjo vykdyti pareigų, jį pavaduodavo sūnus, kronprincas Haakonas, veikęs kaip regentas. Haraldo V mirtis užbaigia daugiau nei 35 metus trukusį jo valdymą.
Pagal paveldėjimo tvarką Norvegijos sostą perima vienintelis karaliaus sūnus Haakonas. Jis gimė 1973 metų liepos 20 dieną Oslo mieste ir kronprincu tapo 1991 metais, mirus seneliui Olafui V.
Leave a Reply