Vasaros genėjimas vaismedžiams gali būti ne mažiau svarbus nei pavasarinis, ypač kai vainike atsiranda staigiai į viršų šaunantys, stiprūs ūgliai. Sodininkai juos dažnai vadina vilkūgliais: jie sparčiai auga, bet paprastai nesuformuoja žiedinių pumpurų ir neduoda vaisių.
Tokie ūgliai dažniausiai išauga ant kamieno ar storų šakų, ypač po stipraus genėjimo žiemą ar ankstyvą pavasarį. Jų gausėjimą skatina ir per gausus tręšimas azotu bei vainiko pažeidimai po vėjo ar šlapio sniego, nes medis bando greitai atkurti prarastą lapiją.
Kodėl vilkūgliai kenkia derliui?
Vilkūgliai vainike „suvalgo“ šviesą ir maisto medžiagas, kurios reikalingos vaisinėms šakelėms ir besivystantiems vaisiams. Sutankėjęs vainikas taip pat prasčiau vėdinasi, ilgiau laikosi drėgmė, todėl sudaromos palankesnės sąlygos grybinėms ligoms plisti.
Vasarą išretinus vainiką, vaisiai dažnai geriau nusidažo, o medis mažiau eikvoja energijos nereikalingai žaliajai masei. Praktikoje tai reiškia ir paprastesnį kitų metų formavimo genėjimą, nes mažesnė tikimybė, kad pavasarį vėl pasipils nauja vilkūglių banga.
Kada geriausia genėti vasarą?
Daugeliu atvejų tinkamiausias laikas yra nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pabaigos, kai intensyviausias metinių ūglių augimas jau rimsta. Ankstyvesnių veislių obelys ir kriaušės dažnai genimos vasaros pradžioje, o vėlyvesnės gali būti tvarkomos ir iki rugsėjo, paliekant maždaug 2–4 savaites iki numatomo derliaus.
Aiškus signalas, kad metas tinkamas, yra sulėtėjęs metų ūglių ilgėjimas ir pradėję kietėti jų galiukai. Darbus verta planuoti sausą dieną, nes drėgmė ant šviežios žaizdos didina infekcijų riziką.
Kaip pašalinti ūglius, kad nepadarytumėte klaidos?
Vertikalų ūglį saugiausia nupjauti prie pat jo augimo vietos, nepaliekant kelmelio, nes toks „kumpis“ dažnai blogai užsitraukia ir gali tapti ligų židiniu. Jaunus, dar minkštus vilkūglius neretai galima išlaužti ranka, taip pašalinant daugiau audinių prie pagrindo ir sumažinant ataugimo tikimybę.
Storesniems, sumedėjusiems ūgliams prireiks sekatoriaus ar sodo pjūklo, o įrankius verta dezinfekuoti, ypač pereinant nuo vieno medžio prie kito. Karščių metu, kai temperatūra artėja prie 30 laipsnių, genėjimą geriau perkelti į vėsesnį rytą ar vakarą, nes saulė gali pažeisti ką tik atidengtus audinius.
Svarbi taisyklė yra ūglio nesutrumpinti per vidurį, jei norite jį „nuraminti“. Tokia praktika dažnai sukelia priešingą efektą: šalia pjūvio vietos išauga keli dar stipresni ūgliai, o vainikas dar labiau tankėja.
Po genėjimo medis pats formuoja žaizdos užaugimo audinį, tačiau didesni pjūviai gyja ilgiau. Dėl to stambesnes žaizdas, ypač kai oras permainingas, įprasta apsaugoti sodo tepalu, tepant ploną sluoksnį ant sausos pjūvio vietos, o smulkūs pjūviai dažniausiai užsitraukia be papildomos pagalbos.
Leave a Reply