Rugsėjį padarykite tai su lelijomis: viena klaida ir kitąmet žiedų galite nesulaukti

Kodėl svarbu neskubėti

Lelijos vasarą džiugina įspūdingais žiedais, tačiau jų kito sezono grožis labai priklauso nuo to, ką padarysite po žydėjimo. Dažna klaida – nupjauti visą stiebą iškart, kai tik nukrenta žiedlapiai, manydami, kad augalas jau baigė darbą.

Iš tiesų po žydėjimo lelija pradeda atkurti svogūno atsargas. Žali lapai ir stiebas dar kurį laiką vykdo fotosintezę, todėl skubus nukirpimas gali susilpninti svogūną ir kitąmet sumažinti žydėjimą arba jo visai nebesulauksite.

Kaip genėti po žydėjimo

Pasibaigus žydėjimui geriausia pašalinti tik nužydėjusius žiedus ir jų kotelius. Taip augalas nešvaistys energijos sėkloms brandinti, o didžioji dalis lapų liks maitinti svogūną.

Visą stiebą saugu pjauti tik tada, kai jis aiškiai pagelsta, paruduoja ir pradeda džiūti. Tai ženklas, kad maisto medžiagų pernaša į svogūną jau baigėsi, o stiebą galima nukirpti paliekant kelis centimetrus virš žemės.

Laistymas, tręšimas ir žiema

Dar viena dažna klaida – nutraukti laistymą iškart po žydėjimo. Iki kol lapija natūraliai pradeda džiūti, dirva turėtų būti tolygiai drėgna, bet ne permirkusi, nes užmirkimas skatina svogūnų puvinius.

Tręšiant po žydėjimo verta rinktis mišinius, kuriuose daugiau fosforo ir kalio, nes šie elementai padeda stiprinti svogūną ir pasiruošti ramybės laikotarpiui. Azotu piktnaudžiauti nereikėtų, nes jis skatina perteklinį lapų augimą, o ne atsargų kaupimą.

Dauguma sodo lelijų gali žiemoti dirvoje, jei veislė yra pakankamai atspari šalčiui. Papildomai padeda mulčias iš komposto, perpuvusios žievės ar lapų, ypač jei svogūnai pasodinti neseniai ir dar nespėjo gerai įsišaknyti.

Kada rudenį sodinti naujas

Norint papildyti gėlyną, ankstyvas ruduo dažniausiai laikomas tinkamu laiku sodinti naujus svogūnus. Daugeliu atvejų patogiausias laikotarpis yra nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio, kad augalas spėtų suformuoti šaknis iki šalčių.

Vieta turėtų būti saulėta arba lengvame pusšešėlyje, apsaugota nuo vėjo, o dirva derlinga ir laidi vandeniui. Jei žemė sunki ir linkusi užmirkti, verta pasirūpinti drenažu, nes svogūninėms gėlėms tai viena dažniausių žuvimo priežasčių.