Ieškantiems išskirtinio augalo balkonui ar terasai vis dažniau į akis krinta vadinamasis spragėsių krūmas – strąčynietis (Senna didymobotrya, dar sutinkamas kaip Cassia didymobotrya). Tai iš Afrikos kilęs dekoratyvinis krūmas, vertinamas ne tik dėl ryškiai geltonų žiedų, bet ir dėl neįprasto aromato.
Stipriausias kvapas juntamas saulėtą dieną arba švelniai patrynus lapus tarp pirštų. Daugelis jį apibūdina kaip saldoką, primenantį ką tik spragintus spragėsius su sviestu, todėl tarptautinėje sodininkystėje prigijo pavadinimas popcorn cassia.
Kaip atrodo spragėsių krūmas?
Natūraliose buveinėse šis augalas gali užaugti iki kelių metrų, tačiau vazone dažniausiai išlieka kompaktiškas ir patogus terasoms. Lietuvos klimato sąlygomis, auginant konteineryje, jis dažnai pasiekia apie 1 metro aukštį, nors dydis priklauso nuo vazono, šilumos ir priežiūros.
Didžiausia puošmena yra vertikalūs, tankūs žiedynai, savo forma kiek primenantys lubinus. Ypač išraiškingas kontrastas tarp tamsių pumpurų ir ryškiai geltonų prasiskleidusių žiedų, o žydėjimas, esant šiltam sezonui, gali tęstis nuo vasaros pradžios iki pirmųjų šalnų.
Kur statyti ir kaip prižiūrėti?
Sėkmingam auginimui svarbiausia parinkti saulėtą, šiltą ir nuo vėjo apsaugotą vietą. Geriausiai tinka derlingas, laidus substratas, o vazone būtinos drenažo skylės, kad vanduo neužsistovėtų ir nepradėtų pūti šaknys.
Augimo ir žydėjimo metu laistyti reikia reguliariai: žemė turi būti nuolat lengvai drėgna, bet ne šlapia. Perdžiūvęs substratas gali lemti pumpurų kritimą, todėl karštomis dienomis augalą neretai tenka palaistyti dažniau.
Vazone augančiam krūmui naudinga papildoma mityba, nes maisto medžiagos greičiau išsiplauna. Praktikoje dažnai pasirenkamos trąšos žydintiems augalams, o tręšimo intensyvumas derinamas prie augimo tempo ir oro sąlygų.
Žiemojimas ir saugumas namuose
Strąčynietis nėra atsparus šalčiui, todėl lauke žiemos neištveria. Norint jį išsaugoti, prieš rudenines šalnas vazoną reikėtų perkelti į šviesią, vėsesnę patalpą, kur temperatūra laikosi maždaug 10–15 laipsnių šilumos.
Žiemą laistymas ribojamas iki minimumo, tačiau šaknų gumulo visiškai perdžiovinti nereikėtų. Pavasarį galima patrumpinti ištįsusius ūglius, kad krūmas augtų tankesnis, o į lauką jis grąžinamas tik tada, kai nebelieka šalnų rizikos.
Svarbu įvertinti ir saugumą: literatūroje nurodoma, kad visos augalo dalys gali būti toksiškos prarijus. Jei namuose yra mažų vaikų ar augintinių, vazoną verta statyti jiems nepasiekiamoje vietoje ir vengti situacijų, kai lapai ar sėklos galėtų atsidurti burnoje.
Leave a Reply