Kokosų sviestas – tai tiesiog smulkiai sumaltas kokoso minkštimas. Namuose jį galima pasigaminti sumalus kokosų drožles ar plokšteles. Skirtingai nei kokosų aliejus, kuris yra gryni iš riešuto išgauti riebalai, kokosų svieste išlieka ir baltymų, skaidulų bei kitų maistinių medžiagų, esančių visame kokose. Riebalai sudaro apie 60 proc. kokosų sviesto.
Skirtumai tarp kokosų aliejaus ir kokosų sviesto matyti ir jų struktūroje. Kokosų svieste dažnai pastebimi smulkūs gumulėliai, jo konsistencija kremiška, be to, jis linkęs sluoksniuotis – panašiai kaip riešutų sviestas. Paviršiuje gali atsiskirti aliejus, o sunkesnės dalelės, įskaitant baltymus ar kokoso fragmentus, nusėda į dugną.
Pakaitinus šiuos produktus skirtumai dar ryškesni: kokosų sviestas suminkštėja ir tampa skystesnis, tačiau išlieka kremiškas ir nevienalytis. Tuo tarpu ištirpęs kokosų aliejus būna skaidrus ir visiškai skystas. Svarbu prisiminti, kad jų dūmų taškai skiriasi. Rafinuotą kokosų aliejų galima kaitinti net iki 230 laipsnių Celsijaus, o nerafinuoto dūmų taškas yra žemesnis. Kokosų sviestas dėl baltymų ir natūralių cukrų gali pradėti karamelizuotis ir svilti jau maždaug ties 150 laipsnių Celsijaus, todėl kepimui keptuvėje jis nėra tinkamas.
Kokosų sviestą sudaro apie 60–70 proc. riebalų, tačiau dėl to, kad jis gaminamas iš viso kokoso minkštimo, jame taip pat yra šiek tiek baltymų ir nemažai skaidulų, padedančių žarnyno peristaltikai. Be to, jame galima rasti mangano, vario ir geležies. Taip pat jis suteikia angliavandenių ir antioksidantų.
Kokosų sviesto riebalų sudėtis jau seniai kelia diskusijų. Apie 90 proc. jame esančių riebalų yra sotieji, kurių dietologai dažnai rekomenduoja nepadauginti dėl galimos neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.
Vis dėlto dalis mokslininkų pabrėžia, kad sotieji riebalai nėra vienodi. Skiriamos ilgos grandinės sočiosios riebalų rūgštys, kurios laikomos mažiau palankiomis sveikatai ir gali didinti MTL (LDL) cholesterolio kiekį, ir vidutinės grandinės riebalų rūgštys, kurios organizme metabolizuojamos kitaip.
Susan Hewlings straipsnyje, publikuotame žurnale „Journal of Cardiovascular, Development and Disease“, teigiama, kad sotieji riebalai kokosų produkte gali būti palankesni nei sotieji riebalai, gaunami iš gyvūninės kilmės produktų. Kokose randama, pavyzdžiui, laurino rūgšties (ji sudaro apie 48–50 proc. riebalų), taip pat kaprino ir kaprilo rūgščių, kurioms priskiriamos antimikrobinės ir antivirusinės savybės. Be to, nerafinuotuose kokosų produktuose aptinkama fenolinių junginių ir antioksidantų, siejamų su priešuždegiminiu poveikiu.
Labiausiai aptarinėjama tema – kokosų riebalų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Minėta autorė pažymi, kad vidutinės grandinės riebalų rūgštys gali didinti DTL (HDL) cholesterolio kiekį. Kita vertus, jos didina ir MTL (LDL) cholesterolį, tačiau, kaip teigiama, mažesniu mastu nei kai kurie gyvūniniai riebalai, todėl bendras lipidų profilis gali būti kiek palankesnis.
Vertinant poveikį širdžiai, kokosų sviestas kai kada laikomas geresniu pasirinkimu nei vien kokosų aliejus, nes jame yra skaidulų. Skaidulos gali prisidėti prie MTL (LDL) cholesterolio mažinimo ir taip iš dalies neutralizuoti galimą neigiamą riebalų poveikį. Tokią mintį yra iškėlęs dr. Michael Greger, remdamasis salų bendruomenių mitybos pavyzdžiais, kur daugiau vartojami neperdirbti produktai ir visas kokosas, o kartu – ir daugiau skaidulų.
Dėl vidutinės grandinės riebalų rūgščių (MCT) kokosų sviestas gali suteikti greitos energijos. Šios rūgštys organizme dažnai metabolizuojamos greičiau ir, kaip manoma, rečiau kaupiamos riebaliniame audinyje, todėl jos populiarios sportuojančių žmonių bei besilaikančių ketogeninės mitybos tarpe.
Kokosų sviestas yra kaloringas riebalinis produktas, todėl jį reikėtų vartoti saikingai. Tačiau dėl ryškaus skonio ir aromato jis gali tapti vertingu ingredientu virtuvėje.
Šį produktą nesudėtinga pasigaminti ir namuose. Tam prireiks kokybiškų kokosų drožlių arba plokštelių, turinčių didesnį riebalų kiekį. Rekomenduojama rinktis nesaldintus ir neapdorotus (nesulfituotus) produktus.
Kokosų drožles ar plokšteles reikia kruopščiai sumalti trintuvu ar galingu blenderiu. Maždaug po 15 minučių maišymo turėtų susidaryti kremiškos konsistencijos kokosų sviestas. Jei malant masė sunkiai sukasi, galima įpilti šaukštą kokosų aliejaus. Paruoštą produktą patogu laikyti stikliniame inde šaldytuve – iki mėnesio.
Dėl savo struktūros, sodraus skonio ir kvapo kokosų sviestas naudojamas tiek desertams, tiek nesaldiems patiekalams. Kadangi žemesnėje nei 24 laipsnių Celsijaus temperatūroje jis kietėja, jis ypač tinka kremų struktūrai pagerinti. Jį galima dėti į tartų pagrindus ar naudoti naminių batonėlių glajui.
Ketogeninėje mityboje kokosų sviestas neretai dedamas į vadinamąją „neperšaunamą“ kavą. Jis taip pat plačiai naudojamas indiškoje ir kitose Rytų virtuvėse, pavyzdžiui, sriuboms ar padažams tirštinti, nes, lyginant su kokosų pienu, rečiau sluoksniuojasi. Taip pat gali būti naudojamas kaip padažo pagrindas prie orkaitėje keptų šakninių daržovių.
Kasdienėje mityboje kokosų sviestą galima įmaišyti į kokteilius, košes, tepti ant sumuštinių, blynų ar lietinių.
Leave a Reply