Rugsėjis – palankiausias metas krūmams
Daugelį dekoratyvinių krūmų verta sodinti rudenį, ypač rugsėjį, nes dirva dar išlieka šilta, o didžiausi karščiai jau būna atsitraukę. Tokios sąlygos padeda šaknims greičiau prigyti ir iki žiemos sukaupti jėgų, kad pavasarį augalas startuotų anksčiau.
Vėsesniu oru mažėja drėgmės garavimas, todėl krūmai patiria mažiau streso ir rečiau tenka intensyviai laistyti. Daugeliui lapuočių sodinimo langas apskritai platus ir dažnai tęsiasi nuo rugpjūčio pabaigos iki lapkričio pradžios, jei tik nėra įšalo.
Jei krūmas auginamas vazone, jį teoriškai galima sodinti visą sezoną, tačiau ruduo dažnai būna sėkmingiausias dėl stabilesnės drėgmės ir švelnesnių temperatūrų. Svarbiausia rinktis dieną, kai žemė nėra perdžiūvusi, ir iškart po pasodinimo gausiai palaistyti.
Ką svarbu padaryti po pasodinimo
Prigijimą dažniausiai lemia ne tik vieta, bet ir priežiūra pirmosiomis savaitėmis. Naujiems sodiniams naudinga suformuoti laistymo dubenį, o pirmus dvejus metus palaikyti tolygią drėgmę, ypač jei ruduo sausas.
Dar viena praktika, kurią rekomenduoja daugelis sodininkystės specialistų, yra mulčiavimas 5–8 centimetrų sluoksniu. Mulčias padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, sumažina piktžolių konkurenciją ir stabilizuoja dirvos temperatūrą, o tai ypač svarbu prieš žiemą.
7 krūmai, kurie ryškiai pražysta pavasarį
Tiems, kurie nori spalvų jau ankstyvą pavasarį, verta rinktis rūšis, kurios žydi ant pernykščių ūglių arba anksti formuoja žiedpumpurius. Pasodinti rugsėjį jie dažniausiai spėja geriau įsišaknyti ir pavasarį žydi gausiau, jei tik parinkta tinkama vieta ir dirva.
Forsitija dažnai laikoma vienu ryškiausių ankstyvo pavasario ženklų, nes kovo pabaigoje ar balandį krūmas nusidažo geltonai. Jai tinka saulėta vieta ir laidus, derlingas dirvožemis, o šaltomis žiemomis gali kiek apšalti ūglių viršūnės.
Puikus pasirinkimas pavasario pradžiai yra ir japoninis svarainis, kuris gali žydėti raudonai, rožiniai ar baltai nuo balandžio iki gegužės. Jis gana nereiklus, mėgsta saulę, pakelia lengvą pavėsį, tačiau nemėgsta užmirkimo, todėl svarbi gera drenažo struktūra.
Japoninė kerija vertinama dėl gausaus geltono žydėjimo, dažniausiai vėlyvą pavasarį, o kai kurios formos džiugina ir vasarą. Geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje su humusinga, vidutiniškai drėgna dirva, kurioje nėra užsistovėjusio vandens.
Rododendras įspūdingas, bet reiklesnis: jam būtina rūgšti, nuolat drėgna dirva ir nuo vėjo apsaugota pusiau pavėsio vieta. Dauguma veislių žydi gegužę ar birželį, o sėkmę lemia ne tik sodinimo laikas, bet ir tinkamas substratas bei mulčiavimas.
Japoninė putino forma su plokščiais baltais žiedynais dažnai pražysta gegužę ar birželį ir suteikia sodui elegancijos. Ji auga tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje, tačiau geriausiai tinka derlinga, humusinga, vidutiniškai drėgna ir dažniausiai silpnai rūgšti dirva.
Veigelė žavi varpelio formos žiedais, kurių spalvos gali būti nuo baltos iki tamsiai raudonos ar purpurinės. Dažniausiai intensyviausiai žydi gegužę ir birželį, o kai kurios veislės pakartoja žydėjimą vasarą, jei krūmas auga šviesoje ir nėra perlaistomas.
Kalmija plačialapė laikoma išraiškingu, bet taip pat reiklesniu krūmu, nes jai reikia rūgščios, laidžios ir drėgnos dirvos. Geriausia sodinti pusiau pavėsyje, kur mažiau vėjo, o gegužę ar birželį ji išskleidžia taurelės formos žiedus baltais, rožiniais ar raudonais atspalviais.
Leave a Reply