Rudenį sodinate našlaites? Šios 2 taisyklės lemia, ar jos žydės iki pirmųjų šalnų

Kada geriausia sodinti našlaites?

Našlaitės yra vienos universaliausių gėlių, nes jas galima auginti ir iš sėklų, ir sodinti jau paaugintus daigus. Rudenį dažniausiai pasirenkami būtent daigai, nes rezultatas matomas greičiau tiek balkone, tiek gėlyne.

Praktikoje sėkmingiausias metas rudeniniam sodinimui dažniausiai yra rugsėjis ar spalio pradžia. Tuomet augalai dar turi apie 4–6 savaites įsišaknyti, sustiprėti ir pasiruošti vėsesniems orams, todėl pavasarį startuoja greičiau.

Kurios veislės geriausiai tinka rudeniui?

Rudeniui geriau rinktis atsparesnes, vėsesnį orą pakeliančias našlaičių veisles. Smulkiažiedės našlaitės, dar vadinamos raguotaisiais našlaičiais, paprastai geriau ištveria vėją ir trumpalaikes šalnas nei stambiažiedės, be to, jos gausiau šakojasi.

Tarp dažniau rekomenduojamų pasirinkimų minimos ir stambesniais žiedais pasižyminčios veislių grupės, tokios kaip „Swiss Giant“, taip pat dekoratyvios banguotais žiedlapiais „Frizzle Sizzle“ ar itin tamsių žiedų „Black King“. Svarbiausia ne pavadinimas, o atsparumas ir tinkama priežiūra rudenį.

Dvi taisyklės sodinant rudenį

Sodinant našlaites rudenį daugiausia klaidų daroma dėl netinkamo gylio ir per tankaus susodinimo. Šie du dalykai lemia, ar augalai spės įsišaknyti, ar pradės skursti dėl drėgmės pertekliaus ir grybelinių ligų.

Pirma taisyklė yra gylis: našlaites sodinkite taip, kad apatiniai lapai liktų vos virš žemės paviršiaus, o šaknų gumulas būtų pilnai apgaubtas puriu substratu. Prieš sodinimą verta labai švelniai praskleisti susisukusias šaknis, kad jos greičiau „išeitų“ į aplinkinę žemę.

Antra taisyklė yra atstumas: tarp augalų palikite apie 15–20 centimetrų. Tokia erdvė pagerina oro cirkuliaciją, sumažina puvinių ir dėmių riziką, o pavasarį augalai formuoja tankesnes, tvarkingas kupstines.

Pasodinus našlaites būtina gausiai palaistyti ir kelias savaites stebėti, kad dirva būtų tolygiai drėgna, bet ne šlapia. Jei rudenį vyrauja ilgesni lietingi periodai, ypač svarbus tampa pralaidus dirvožemis, nes užmirkimas yra viena dažniausių šaknų problemų priežasčių.

Geriausiai našlaitės jaučiasi saulėtoje arba lengvai pritemdytoje vietoje, kur žydi gausiau ir išlaiko ryškesnes spalvas. Dirvai labiausiai tinka derlinga, puri, vandeniui laidi žemė, o siekiant mažesnės ligų rizikos verta vengti užuovėjose ilgai išliekančios drėgmės.

Rudenį tręšiant svarbu nepersistengti su azotu, nes jis skatina vešlų, bet silpnesnį augimą. Dažniau pasirenkamos žydintiems augalams skirtos trąšos su saikingesniu azoto kiekiu, o nužydėjusių žiedų šalinimas padeda našlaitėms ilgiau krauti naujus pumpurus.

Jei norite, kad našlaitės peržiemotų ir pavasarį žydėtų dar anksčiau, pravers lengva apsauga prieš stipresnes šalnas, ypač kai žemė pradeda kilnotis nuo šalčio. Tačiau dažniausiai sėkmę nulemia ne sudėtingos priemonės, o teisingas sodinimo gylis, atstumas ir pralaidi dirva.