Maži žali lapeliai, smulkūs ryškiai mėlynai violetiniai žiedai ir netikėtai didelė nauda – tokiomis savybėmis išsiskiria gebenėliai (bluszczyk kurdybanek). Šio augalo verta dairytis jau balandį, vaikštant ar dirbant sode ir darže: jis gali puikiai paįvairinti pavasarinį valgiaraštį. Jei domitės liaudies medicina ir žolininkyste, šis augalas tikrai vertas dėmesio.
Gebenėlis dar vadinamas paprastuoju gebenėliu ar žeminiu gebenėliu, priklauso notrelinių šeimai. Jis žydi nuo balandžio iki birželio. Augalas paplitęs beveik visoje Europoje, vidutinio klimato Azijos dalyse ir Šiaurės Amerikoje.
Kaip atpažinti gebenėlį? Jis turi šliaužiantį stiebą ir užauga maždaug iki 20 cm. Lapai nedideli, širdiški, banguotais kraštais, o apatinė jų pusė gali būti švelniai violetinio atspalvio. Žiedai maži, taurelės formos, mėlynai violetinės spalvos. Augalas gana prisitaikantis: auga ir pavėsingose, drėgnose vietose, ir saulėtose, sausesnėse pievose.
Gebenėlis yra turtingas eteriniais aliejais, raugais, flavonoidais, saponinais ir vitaminu C. Jam priskiriamas bakterijas slopinantis poveikis, todėl jis gali būti naudingas organizmui per infekcijas, ypač susijusias su viršutiniais kvėpavimo takais. Taip pat minimas antioksidacinis poveikis – galimas prisidėjimas prie laisvųjų radikalų žalingo poveikio mažinimo. Flavonoidai siejami su priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali padėti organizmui, pavyzdžiui, per bronchų uždegimą. Be to, nurodoma, kad jie gali būti naudingi kraujotakos sistemai, įskaitant širdį, ir prisidėti prie mažesnės aterosklerozės rizikos.
Šio augalo vartojimas siejamas ir su teigiama įtaka virškinimui, nes jis gali skatinti skrandžio sulčių išsiskyrimą. Anksčiau gebenėlis buvo naudojamas esant pilvo skausmui, pūtimui ar vidurių užkietėjimui. Raugai gali būti naudingi ir viduriuojant. Taip pat minimas šlapimą varantis poveikis, kuris gali padėti mažinti tinimus ir skysčių kaupimąsi organizme. Augalui priskiriamas ir organizmo „valymo“ poveikis, taip pat teigiama įtaka kepenų veiklai.
Liaudies medicinoje gebenėlio užpilas buvo naudojamas ir išoriškai – siekiant nuraminti odos pokyčius. Juo prausdavo į aknę linkusią odą, taikydavo esant egzemai, niežuliui ar pleiskanoms. Taip pat tai buvo viena iš senųjų priemonių, naudotų greitesniam žaizdų gijimui. Anksčiau užpilas minėtas ir kaip pagalbinė priemonė, naudojama sergant astma ar turint šlapimo sistemos sutrikimų.
Vis dėlto, nors augalas gali būti naudingas, jis tinka ne visiems. Jo nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims, žindančioms mamoms ir epilepsija sergantiems žmonėms. Kai kuriems asmenims gebenėlis gali sukelti alergines reakcijas.
Koks jo skonis? Gebenėlis yra gaivaus, kiek kartoko ir aštroko skonio. Jis kartais apibūdinamas kaip rukolos, šalavijo ir mėtų derinys. Augalą galima naudoti vietoj šviežių petražolių – anksčiau jis buvo viena iš įprastų prieskoninių žolelių įvairiems patiekalams. Jį galima valgyti žalią arba dėti į šiltus patiekalus. Jis tinka prie kiaušinių (pavyzdžiui, į omletą ar kiaušinienę), dera sumuštiniuose ir salotose, gali pagardinti daržovių sriubas ar troškinius.
Svarbu pabrėžti, kad gebenėlį reikėtų rinkti tik vietose, kurios yra toliau nuo pagrindinių kelių ir pramoninių teritorijų. Taip pat būtina laikytis higienos – surinktą augalą kruopščiai nuplauti.
Leave a Reply