Nupjauti medį sklype dažnai būna tik pusė darbo. Daug didesnė problema tampa likęs kelmas su giliomis šaknimis: jis gadina veją, trukdo pjauti žolę ir riboja naujų augalų sodinimą. Paliktas ramybėje, kelmas gali irti daugelį metų, ypač jei mediena kieta ir vieta sausa.
Kelmo šalinimas freza ar kasant rankomis paprastai kainuoja ir reikalauja daug fizinių jėgų. Tačiau yra būdų, kurie leidžia paspartinti natūralų medienos irimo procesą, pasitelkiant drėgmę, mikroorganizmus ir paprastai įsigyjamus sodo reikmenis. Svarbiausia suprasti, kad tai nėra momentinis sprendimas, bet jis gali būti gerokai pigesnis ir paprastesnis.
Azoto trąšos pagreitina irimą
Vienas populiariausių metodų yra azoto trąšų panaudojimas, dažniausiai pasirenkamas karbamidas arba amonio salietra. Medienai irti reikia azoto, todėl jo patekus į kelmo vidų suaktyvėja mikroorganizmų veikla, o mediena pradeda minkštėti iš vidaus. Geriausiai tai veikia, kai kelmas nuolat drėgnas ir neužšąla.
Paprastai į kelmo viršų išgręžiama kuo daugiau gilių skylių, į jas suberiamos granulės ir užpilama šiek tiek vandens, kad medžiaga pradėtų tirpti. Tuomet kelmas uždengiamas, kad laikytųsi drėgmė ir šiluma, o procesas vyktų stabiliau. Priklausomai nuo medžio rūšies ir kelmo storio, pokyčiai dažniausiai pastebimi po kelių mėnesių, o visiškas suminkštėjimas gali užtrukti iki metų ar ilgiau.
Ekologiškesnė alternatyva – grybiena
Jei norisi vengti mineralinių trąšų, galima rinktis grybieną ar preparatus su medieną ardančių grybų sporomis. Tokie sprendimai dažniausiai taikomi miškų ūkyje ir sodo praktikoje, nes grybai natūraliai skaido ligniną ir celiuliozę, paversdami kietą medieną trapesne, lengviau suyrančia mase.
Principas panašus: kelme padaromi įpjovimai arba išgręžiamos skylės, į jas įterpiamas preparatas, o vėliau palaikoma drėgmė. Tai lėtesnis, bet aplinkai draugiškas kelias, o suirusi mediena ilgainiui virsta organine medžiaga, kurią galima įmaišyti į dirvą.
Ko geriau nedaryti?
Nors internete netrūksta agresyvių patarimų, dalis jų kelia realią riziką. Kelmo deginimas naudojant degius skysčius gali baigtis požeminiu ugnies plitimu per šaknis, o taip pat užteršti dirvą. Tokie veiksmai pavojingi ir dažnai prieštarauja priešgaisrinei tvarkai.
Taip pat nerekomenduojama naudoti valgomosios druskos ar stiprių cheminių medžiagų, nes jos gali ilgam sugadinti dirvožemį ir trukdyti augalams augti. Bandymas kelmą išrauti automobiliu ar traukiant lynu dažnai baigiasi technikos gedimais ir traumų rizika, ypač jei šaknys plačiai išsikerojusios.
Jei norite rezultato be didelių išlaidų, praktiškiausia yra kantriai paspartinti irimą: suteikti medienai drėgmės, sudaryti sąlygas skaidytojams ir neskubėti. Kai kelmas suminkštėja, jį dažnai galima išardyti kastuvu ar kirviu, o vietą paruošti vejai ar naujiems augalams.
Leave a Reply