Jei orchidėja (dažniausiai namuose auginamas falenopsis) jau seniai nežydi, tai nebūtinai reiškia, kad augalas serga. Dažnai po ilgo žydėjimo periodo jis kurį laiką „ilsisi“, augina lapus ir šaknis, o naujų žiedynstiebių neskuba leisti kelis mėnesius. Ankstyvas ruduo laikomas patogiu metu peržiūrėti priežiūrą ir padėti augalui pasiruošti kitam žydėjimo ciklui.
Svarbiausia taisyklė – orchidėjoms labiau kenkia perteklius nei trūkumas. Per dažnas tręšimas ar per didelė trąšų koncentracija gali nudeginti šaknis, o tuomet augalas vietoj žiedų pradeda „gelbėtis“ augindamas tik lapiją. Dėl to verta orientuotis į saikingą, bet reguliarų režimą ir nepamiršti, kad skirtinguose būstuose laistymo dažnis skiriasi.
Trąšos rudenį: ko ieškoti
Rugsėjį dalis orchidėjų pradeda formuoti naujus žiedynstiebius, todėl trąšose dažniau akcentuojami fosforas ir kalis. Šie elementai siejami su žiedinių ūglių vystymu ir pumpurų formavimu, o azoto perteklius neretai skatina lapų augimą žydėjimo sąskaita. Praktikoje saugiau rinktis orchidėjoms skirtas trąšas ir naudoti mažesnę dozę, nei nurodo gamintojas.
Dažnas pasirinkimas – tręšti kas 2–3 savaites, tačiau sumažinta koncentracija. Tokiu būdu maistinės medžiagos tiekiamos tolygiau, o rizika persistengti sumažėja. Jei orchidėja ką tik persodinta arba jos šaknys pažeistos, tręšimą geriau atidėti, kol augalas stabilizuosis.
Bananų žievelės mišinys: kaip paruošti saugiai
Namų sąlygomis kartais naudojamas bananų žievelės užpilas, nes bananuose yra kalio, taip pat nedideli kiekiai kitų mineralų. Toks mišinys gali būti tik papildoma priemonė, bet neturėtų pakeisti subalansuotų orchidėjų trąšų. Svarbu laikytis higienos ir nenaudoti tirpalo per dažnai.
Paruošimas paprastas: banano žievelę supjaustykite, užpilkite 1 litru nusistovėjusio vandens ir palaikykite 24–48 valandas. Skystį perkoškite ir praskieskite vandeniu santykiu 1:1, tuomet naudokite laistymui. Paprastai tokį užpilą patariama taikyti ne dažniau kaip kartą per mėnesį, stebint, ar neatsiranda pelėsio kvapo ir vabzdžių.
Pačios žievelės dėjimas į vazoną nėra gera idėja. Dūlantys organiniai likučiai gali skatinti pelėsį, privilioti smulkius kenkėjus ir padidinti šaknų puvinio riziką, ypač jei substratas prastai vėdinasi. Saugiau naudoti tik perkoštą skystį ir nepamiršti, kad tai nėra pilnavertis tręšimas.
Laistymas ir šviesa: kodėl „nežydėjimo“ priežastis dažnai čia
Net ir tinkamos trąšos nepadės, jei laistoma neteisingai. Patikimas būdas – vazoną su orchidėja panardinti į drungną vandenį 10–15 minučių, o paskui labai gerai nuvarvinti, kad vazono dugne neliktų vandens. Sidabriškos ar šviesiai pilkos šaknys dažniausiai rodo, kad laikas laistyti, o žalsvos – kad drėgmės dar pakanka.
Dažnumas namuose dažnai svyruoja apie kartą per 7–10 dienų, bet orientuotis geriausia pagal šaknų spalvą ir substrato būklę. Taip pat svarbi šviesa: vieta turi būti šviesi, bet be ilgalaikės kaitrios saulės. Jei lapai labai tamsiai žali, tai gali signalizuoti šviesos trūkumą, dėl kurio augalas neformuoja žiedynstiebio net ir tręšiamas.
Rudenį naudinga ir natūrali temperatūrų kaita. Jei 2–4 savaites pavyksta sukurti maždaug 5–8 laipsnių Celsijaus dienos ir nakties skirtumą, daliai falenopsių tai tampa papildomu signalu pradėti žydėjimo etapą. Svarbu vengti skersvėjų ir staigaus atšaldymo, ypač jei augalas stovi ant palangės.
Leave a Reply