Automobilio su TSI varikliu pritaikymas važiuoti LPG gali būti saugus, tačiau tik tada, jei konkrečiam variklio kodui parenkama patikrinta sistemos konfigūracija ir montavimas atliekamas profesionaliai. TSI šeima apima daug skirtingų konstrukcijų variklių, todėl sprendimas pagal vien darbinį tūrį ar modelį dažnai būna klaidingas.
Didžiausias skirtumas tas, kad daugelyje TSI naudojamas tiesioginis benzino įpurškimas, o purkštukai dirba degimo kameroje. Dėl to daugelyje LPG sistemų išlieka nedidelis benzino kiekis, vadinamas papildomu benzino įpurškimu, kuris padeda išlaikyti tinkamas darbo sąlygas.
Rizika dažniausiai prasideda ne nuo pačių dujų, o nuo netinkamai parinktos įrangos, klaidingo sureguliavimo ar prasto montavimo. Taip pat pavojinga konvertuoti automobilį, jei variklis jau turi uždegimo, įpurškimo, padidėjusių alyvos sąnaudų ar kompresijos problemų.
Prieš montuojant rekomenduojama atlikti diagnostiką, įvertinti uždegimo sistemos būklę ir variklio darbą apkrovoje. Po įdiegimo būtina laikytis filtrų keitimo intervalų ir periodiškai tikrinti darbo parametrus, nes net nedideli nukrypimai ilgainiui gali kainuoti brangiai.
LPG įranga TSI varikliui paprastai kainuoja daugiau nei paprastam varikliui su netiesioginiu įpurškimu. Tipinis keturių cilindrų TSI atvejis dažnai atsieina maždaug 1 200–1 900 eurų, o galutinę sumą kelia didesnė galia, sudėtingesnis montavimas ar pažangesnė valdymo įranga.
Palyginimui, įprastinė LPG sistema populiariam keturių cilindrų varikliui be tiesioginio įpurškimo neretai kainuoja apie 950 eurų. Prieš priimant sprendimą verta paprašyti serviso sąmatos konkrečiam variklio kodui ir aiškaus paaiškinimo, koks bus benzino poreikis važiuojant dujomis.
Ekonominė nauda dažniausiai pasimato, kai automobilis per metus nuvažiuoja bent 15 000–20 000 kilometrų ir planuojama juo važinėti kelerius metus. Skaičiuojant būtina įtraukti, kad LPG sąnaudos paprastai būna didesnės, o dalis kelio vis tiek įveikiama naudojant benziną.
Pavyzdžiui, jei montavimas kainuoja apie 1 550 eurų, o sutaupymas siekia maždaug 3–4 eurus kas 100 kilometrų, investicija gali atsipirkti per maždaug 39 000–52 000 kilometrų. Realus rezultatas priklauso nuo degalų kainų, automobilio sąnaudų, benzino dalies ir vairavimo įpročių.
Jei metinė rida maža arba dažnai važinėjama trumpais atstumais, atsipirkimas gali užtrukti kelerius metus. Tokiais atvejais variklis ilgiau dirba benzinu iki persijungimo į dujas, todėl sutaupymas sumažėja, o sprendimą geriausia grįsti savo realiomis sąnaudomis.

Leave a Reply