Rudeninė priežiūra prieš šalčius
Vijoklinėms rožėms rudenį svarbiausia ne drastiškas genėjimas, o tinkamas paruošimas šalčiams. Pirmiausia verta pasirūpinti, kad augalas baigtų sezoną ramiai, o ne būtų skatinamas leisti naujus, minkštus ūglius.
Azoto trąšų rudenį reikėtų vengti, nes jos skatina naują augimą, kuris iki šalčių nespėja sumedėti ir dažniau apšąla. Vietoje jų dažniau renkamasi rudeninės trąšos su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, kurios padeda ūgliams subręsti.
Jei ruduo sausas, prieš įšąlant žemei rožes naudinga gausiau palieti, kad šaknys turėtų drėgmės rezervą. Vandenį geriausia pilti prie pat krūmo pagrindo, nešlapinant lapų, nes drėgmė ant lapijos skatina ligas.
Vėlyvą rudenį svarbu sugrėbti ir pašalinti nukritusius lapus nuo krūmo pagrindo. Tai mažina grybelinių ligų riziką, nes ant lapų žiemoja ligų sukėlėjai, kurie pavasarį gali vėl užkrėsti augalą.
Genėti ar palikti ūglius?
Rudenį vijoklinių rožių genėjimas turėtų būti minimalus: pašalinami sausi, pažeisti, sergantys ar nulaužti ūgliai. Pagrindinį formuojamąjį genėjimą saugiau atidėti pavasariui, kai aiškiai matyti, kurios šakos apšalo.
Ypač atsargiai verta elgtis su veislėmis, kurios žydi ant praėjusių metų ūglių. Jei tokias rožes smarkiai patrumpinsite rudenį, kitą sezoną žydėjimas gali būti gerokai silpnesnis, nes pašalinsite būsimų žiedų pagrindą.
Ilgesnius ūglius, kurie paliekami žiemoti, pravartu pritvirtinti prie atramos minkšta juosta ar sodo virve, kad vėjas ir šlapias sniegas jų neišlaužytų. Jei ūglis akivaizdžiai per ilgas ir jo neįmanoma saugiai pririšti, jį galima nežymiai sutrumpinti.
Kaupelis ir uždanga žiemai
Vienas patikimiausių būdų apsaugoti skiepijimo vietą ir šaknis yra supilti apie 20–30 centimetrų aukščio kaupelį iš žemės ir prinokusio komposto mišinio. Kaupelį geriausia formuoti tuomet, kai artėja pastovūs šalčiai ir dirva netrukus pradės šalti.
Žemę kaupeliui patariama atsinešti iš kitos sodo vietos, kad neapnuogintumėte rožės šaknų. Taip pat verta vengti labai drėgmę sulaikančių medžiagų, nes perteklinė drėgmė žiemą gali skatinti puvinį.
Ilgus ūglius nuo šalčio dažniausiai saugo balta žieminė agroplėvelė arba kvėpuojančios medžiagos, pavyzdžiui, džiutas ar šiaudų dembliai. Plėvelės, nepraleidžiančios oro, geriau nenaudoti, nes po ja kaupiasi kondensatas ir didėja puvimo rizika.
Jaunesnius, lankstesnius krūmus galima atsargiai nuimti nuo atramų, surišti ir prilenkti prie žemės, o tuomet pridengti eglišakėmis ar agroplėvele. Uždangą geriausia dėti ne per anksti, o po pirmųjų stipresnių šalnų, kad rožė neperkaistų šiltesnėmis dienomis.
Pavasarį dangą reikėtų nuimti palaipsniui, kai sumažėja stiprių šalnų rizika. Skubėti nereikėtų, nes trumpas atšilimas dar nereiškia, kad šalnos nebegrįš, o atidengta skiepijimo vieta yra jautriausia.
Leave a Reply