Kurias lelijas palikti dirvoje?
Dauguma sodo lelijų mūsų klimate gali sėkmingai peržiemoti dirvoje, jei žemė laidžią ir žiemą neužmirksta. Paprastai atsparesnės šalčiui yra azijinės lelijos ir nemaža dalis hibridų, todėl kasmet jų svogūnėlių kasti nebūtina.
Vis dėlto šilumą mėgstančios rytietiškos lelijos dažniau nukenčia nuo permainingų žiemų ir drėgmės pertekliaus. Jei augalai pasodinti sunkioje, ilgai šlapioje dirvoje, svogūnėlius saugiau iškasti ir peržiemoti laikyti vėsiai.
Ką svarbiausia padaryti spalį?
Viena dažniausių klaidų yra per anksti nupjauti žalius stiebus. Kol stiebai ir lapai dar žali, svogūnėlis kaupia maisto medžiagas kitų metų augimui, todėl genėti reikėtų tik tada, kai antžeminė dalis natūraliai pagelsta ir pradeda džiūti.
Spalį verta sutvarkyti lysvę: pašalinti piktžoles, ligotus augalo likučius ir įvertinti drenažą. Lelijoms ypač pavojinga stovinti vandens balutė po lietaus, nes užmirkimas skatina svogūnėlių puvimą ir grybinės kilmės ligas.
Dar viena klaida yra skubėti dengti augalus per anksti. Mulčiuoti ar dengti eglišakėmis geriausia tik prasidėjus pirmiesiems lengviems šalnoms, kai dirvos paviršius ima šalti, nes šiltoje ir drėgnoje uždangoje svogūnėliai gali pradėti pūti.
Trąšos ir svogūnėlių laikymas
Rudenį svarbu nepersistengti su trąšomis, ypač turinčiomis daug azoto. Azotas skatina naują augimą, o prieš žiemą augalui reikia pereiti į ramybės periodą, todėl vėlyvą rudenį verčiau rinktis kalio ir fosforo turinčias, azoto beveik neturinčias trąšas.
Jei svogūnėlius nusprendėte iškasti, juos reikia nuvalyti nuo žemių ir gerai nusausinti. Laikymui tinka vėsi, sausa ir vėdinama vieta, o svogūnėliai per žiemą turėtų būti periodiškai apžiūrimi, kad laiku būtų pašalinti pradėję gesti.
Tinkamai paruošti svogūnėliai pavasarį startuoja greičiau, o vasarą suformuoja daugiau žiedpumpurių. Būtent todėl spalio darbai dažnai lemia ne tik peržiemojimą, bet ir kitų metų žydėjimo gausą.
Leave a Reply