Jei orchidėja (ypač falenopsis) augina sveikus, žalius lapus, bet mėnesiais nesukrauna žiedų, daugelis pirmiausia keičia laistymą ar griebiasi trąšų. Tačiau praktikoje dažna priežastis būna paprastesnė: augalas stovi ne ten, kur jam palanku. Žydėjimą labiausiai „užblokuoja“ šviesa, oro drėgmė ir temperatūros svyravimai.
Falenopsiai natūraliai auga ne tiesioginėje saulėje, o po medžių laja, todėl namuose jiems reikia ryškios, bet išsklaidytos šviesos. Tinkamas pasirinkimas dažnai būna rytinė palangė, kur rytinė saulė švelnesnė, o vakarinėje pusėje popietiniai spinduliai neretai tampa per aštrūs. Pietinėje pusėje vazoną verta patraukti bent 50 centimetrų nuo stiklo ir pritemdyti plona užuolaida.
Šiaurinėje pusėje šviesos kartais pritrūksta, todėl augalas ilgai auga „žaliai“, bet žiedkočio nesuformuoja, ypač rudenį ir žiemą. Jei patalpoje mažai natūralios šviesos, verta stebėti, ar lapai netampa tamsiai žali, pailgėję, o augimas lėtas. Tai dažni signalai, kad orchidėjai trūksta apšvietimo žydėjimui.
Ne mažiau svarbi ir oro drėgmė, kuri šildymo sezono metu namuose dažnai krenta iki maždaug 30 proc. Daugeliui tropinės kilmės orchidėjų patogiau, kai santykinė drėgmė siekia apie 50–70 proc., todėl per sausas oras gali stabdyti žydėjimą ir silpninti pumpurų formavimąsi. Geresnė vieta gali būti šviesus vonios kambarys su langu, neperkaista virtuvė ar vėsesnė, bet šviesi patalpa.
Drėgmę šalia augalo galima kelti paprastai: padėklas su keramzitu ir vandeniu, bet taip, kad vazono dugnas nestovėtų vandenyje. Tokia priemonė sukuria drėgnesnį mikroklimatą aplink šaknis ir lapus, neprovokuojant puvinio. Svarbu nepainioti to su dažnesniu laistymu, nes perlaistymas orchidėjoms pavojingesnis nei trumpalaikis sausumas.
Temperatūra taip pat daro tiesioginę įtaką žydėjimo ciklui. Falenopsiai ir nemažai dendrobių gerai jaučiasi esant 18–25 laipsniams, jei sąlygos stabilios ir nėra staigių šuolių. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, cymbidium, žiedams dažnai „užsiveda“ tada, kai naktimis būna vėsiau, apie 10–15 laipsnių.
Namų sąlygomis dažna klaida yra pastatyti orchidėją prie radiatoriaus, šilto oro srauto ar vėdinimo angos: ten oras sausėja, o temperatūra svyruoja. Kita rizika yra palangė prie dažnai varstomo lango, kur augalas nuolat patiria skersvėjį. Jei orchidėja meta pumpurus, ant lapų atsiranda dėmių arba ji atkakliai nežydi, verta pirmiausia koreguoti vietą ir mikroklimatą, o tik tada keisti tręšimą ar laistymo režimą.
Norint suprasti, kas konkrečiai trukdo žydėti, naudinga eiti nuosekliai: įvertinti šviesą, tada drėgmę, po to temperatūrą ir skersvėjus. Stabilios sąlygos dažnai duoda daugiau naudos nei nuolatiniai eksperimentai, kai vazonas pernešamas iš vietos į vietą. Kai aplinka tinkama, orchidėja paprastai sugrįžta į žydėjimo ritmą net ir be papildomų priemonių.
Leave a Reply