Smulkinate šakas po genėjimo? Ši klaida gali nualinti dirvą – pravers vienas priedas

Written by

in

Rudenį po medžių ir krūmų genėjimo sode dažnai lieka nemažai šakų, kurias galima susmulkinti ir panaudoti kaip mulčią. Toks sprendimas leidžia panaudoti augalines atliekas vietoje ir kartu sumažinti darbų kiekį, ypač jei sklype yra daug nuolatinių gėlynų.

Mulčias iš smulkintų šakų padeda ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje, sumažina paviršiaus eroziją ir švelnina temperatūros svyravimus šaknų zonoje. Be to, storesnis sluoksnis gali pristabdyti piktžolių dygimą, nors visiškai jų problemos neišsprendžia.

Kur slypi rizika dirvai

Dažniausiai pamirštamas niuansas tas, kad šviežios medienos skiedros ir šakų smulkinys turi daug anglies, o azoto jose mažai. Mikroorganizmai, skaidydami tokią medžiagą, laikinai ima azotą iš viršutinio dirvos sluoksnio, todėl aplinkiniai augalai gali prasčiau augti ir gelsti.

Didžiausia klaida yra šviežias skiedras įterpti į dirvą tarsi kompostą. Jei smulkintos šakos naudojamos kaip mulčias paviršiuje, azoto „surišimo“ efektas paprastai būna silpnesnis, tačiau jautresniems augalams jis vis tiek gali pasireikšti.

Norint sumažinti šią riziką, pravartu mulčiuojant papildyti azotu. Praktiškai tai dažniausiai reiškia ploną sluoksnį subrendusio komposto arba azoto turtingų žalių medžiagų, pavyzdžiui, nupjautos žolės, įmaišymą, kad skaidymas vyktų tolygiau.

Kaip mulčiuoti, kad nepakenktumėte

Mulčiuojant svarbu neapkrauti pačių stiebų ir kamienų pagrindo. Palikus kelis centimetrus laisvos erdvės aplink augalo pagrindą, sumažėja rizika, kad nuolatinė drėgmė skatins puvinius ir žievės pažeidimus.

Taip pat verta įvertinti, iš kokių medžių ar krūmų gautos skiedros. Spygliuočių smulkinta mediena dažniau rūgština dirvą, todėl geriau tinka rūgštesnę terpę mėgstantiems augalams, o kalkingesnę dirvą mėgstantiems gali būti mažiau palanki.

Kokiems augalams tinka labiausiai

Smulkintos šakos dažniausiai pasiteisina po dekoratyviniais ir vaiskrūmiais, medžiais, taip pat daugiamečių gėlynų pakraščiuose, kur žemė nekasama kas sezoną. Tai ypač patogu, kai siekiama stabilios drėgmės ir ramesnio mikroklimato šaknims.

Tačiau sausą, labai laidų gruntą mėgstančioms rūšims toks mulčias gali būti per „drėgnas“, nes ilgiau sulaiko vandenį. Tokiose vietose dažnai geriau veikia mineralinis mulčias, pavyzdžiui, žvyras, kuris greičiau išdžiūsta ir mažiau keičia dirvos maisto medžiagų balansą.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *