Kodėl ruduo tinka ne visiems?
Ruduo dažnai laikomas palankiu metas sodinti medžius ir krūmus, nes dirva dar išlieka šilta, o šaknys gali augti net sulėtėjus antžeminei daliai. Vis dėlto ne visos rūšys spėja įsišaknyti iki pirmųjų stipresnių šalnų, todėl po pasodinimo patirtas stresas gali baigtis augalo žūtimi.
Problemas sustiprina ir lietingi periodai: sunkesnėje, užmirkstančioje dirvoje šaknys ima dusti, kyla puvinių ir grybinės kilmės ligų rizika. Jei tokį augalą dar „užspaudžia“ staigūs temperatūrų svyravimai, jis į žiemą įžengia nusilpęs.
Ypač jautrūs visžaliai krūmai: žiemą jie per lapus vis dar garina vandenį, o įšalus dirvai jo papildyti nebegali. Dėl to pavasarį dažnai matomas išdžiūvimas ir parudavę lapai, nors augalas formaliai ir nebuvo nušalęs.
Šių augalų rudenį geriau nerizikuoti
Budlėja (vadinama Dovydo budlėja) mėgsta šilumą, o jauni krūmai yra jautresni šalčiui ir vėjui. Pasodinta per vėlai, ji nespėja suformuoti pakankamos šaknų masės, todėl žiemą rizika nušalti arba iššusti gerokai išauga.
Hortenzijoms rudenį dažnai pakenkia ne tiek šaltis, kiek užmirkimas: šaknų zona ilgai būna drėgna, todėl lengviau atsiranda puviniai. Jaunas sodinukas dar tik adaptuojasi naujoje vietoje, o netrukus jam tenka ištverti žiemiškas sąlygas.
Šilumamėgės dekoratyvinės žolės, tokios kaip miskantai ar soruolės tipo dekoratyvinės žolės, vėlyvą sezoną jau neskuba auginti šaknų. Pasodintos rudenį jos gali likti per silpnai įsišaknijusios, todėl atšiauresnė žiema tampa rimtu išbandymu.
Visžalė laurovyšnia žiemą garina drėgmę per lapus, tačiau įšalus dirvai šaknys vandens nebeįsiurbia. Šviežiai pasodintas krūmas dažnai nukenčia labiausiai, nes dar nespėjo išauginti stiprios šaknų sistemos ir prisitaikyti prie vietos mikroklimato.
Šilumamėgiai vaismedžiai ir vaiskrūmiai, tokie kaip persikai, abrikosai, nektarinai ar aktinidijos, jauname amžiuje paprastai yra jautresni šalčiui. Pavasarinis sodinimas suteikia jiems visą sezoną įsitvirtinti, sustiprėti ir geriau pasiruošti pirmai žiemai.
Rododendrai turi negilią šaknų sistemą, kuri lengviau nukenčia nuo šalčio ir išdžiūvimo. Kadangi dauguma rododendrų yra visžaliai, žiemą jie gali patirti fiziologinę sausrą, todėl saugesnis pasirinkimas dažnai yra sodinimas pavasarį.
Levandos mėgsta saulę ir laidžią dirvą, o sunkioje, rudenį dažnai permirkstančioje žemėje jų šaknys lengviau pūva. Jei augalas pasodinamas prieš pat šaltąjį sezoną, jis gali nespėti prigyti, todėl pavasarį sodas pasitinka su išretėjusiomis levandų eilėmis.
Kada sodinti ir kaip sumažinti riziką?
Jei norisi sodinti rudenį, saugiausia tai daryti kuo anksčiau, kol dirva dar šilta, o iki šalnų lieka pakankamai laiko. Praktikoje daug kas priklauso nuo regiono, dirvos tipo ir konkrečių metų orų, tačiau taisyklė paprasta: kuo jautresnis augalas šalčiui ir užmirkimui, tuo labiau verta rinktis pavasarį.
Riziką mažina geras drenažas, tinkamas laistymas po pasodinimo ir mulčiavimas, kuris stabilizuoja dirvos temperatūrą. Visžaliams ir šilumamėgiams augalams taip pat pravartu parinkti nuo vėjų apsaugotą vietą, o prireikus numatyti apsaugą nuo žiemos saulės ir sausinančių vėjų.
Leave a Reply