Pasibaigus pomidorų sezonui šiltnamyje ar plėveliniame tunelyje verta pasirūpinti ne tik augalų liekanų pašalinimu, bet ir dirvos higiena. Jei vasarą augalai sirgo, dalis ligų sukėlėjų gali peržiemoti dirvoje ir kitą sezoną vėl pulti jaunus daigus.
Didžiausia rizika kyla tuomet, kai pomidorai kasmet auginami toje pačioje vietoje, o sėjomaina praktiškai nevykdoma. Tokiu atveju dirvoje ilgiau išsilaiko grybiniai ir bakteriniai patogenai, o šiltesnė bei drėgnesnė tunelio aplinka sudaro palankias sąlygas jų plitimui.
Kokios ligos gali peržiemoti?
Dirvoje ir augalų liekanose gali išlikti įvairūs pomidorų ligų sukėlėjai, ypač jei rudenį paliekamos šaknys, stiebai ar nukritę lapai. Pavasarį, esant didelei oro drėgmei ir prastesnei ventiliacijai, rizika atsinaujina greičiau.
Dažniausiai minimos problemos yra šaknų ligos, lapų dėmėtligės ir puviniai, kurių sukėlėjai gali išlikti ilgiau nei vieną sezoną. Be to, dirvoje gali peržiemoti ir dalis kenkėjų, kurie pažeidžia šaknų sistemą ir silpnina augalų atsparumą.
Pirmas žingsnis – kruopštus išvalymas
Pirmiausia rekomenduojama išnešti iš tunelio visas augalų liekanas: krūmus, nukritusius lapus, stiebų dalis ir nebesunokusius vaisius. Svarbu nepalikti jų tunelio pakraščiuose ar kompostuoti, jei augalai sirgo, nes patogenai gali išlikti.
Ne mažiau svarbu kuo geriau pašalinti šaknis. Būtent jose ir aplink jas dažnai išlieka daugiausia infekcinės medžiagos, todėl švarus pagrindas rudenį mažina problemų tikimybę pavasarį.
Dirvos dezinfekcija šiluma ir žalioji trąša
Viena veiksmingesnių priemonių yra dirvos kaitinimas, dar vadinamas soliarizacija. Ji pagrįsta tuo, kad sudrėkinta dirva geriau perduoda šilumą, o uždengus ją skaidria plėvele saulėtomis dienomis pakyla temperatūra ir dalis patogenų bei kenkėjų žūsta.
Praktiškai tai daroma taip: lysvė gausiai palaistoma, tuomet sandariai uždengiama skaidria plėvele, o kraštai prispaudžiami, kad nepatektų oras. Plėvelė paprastai paliekama kelioms savaitėms, po to nuimama, o viršutinis dirvos sluoksnis lengvai supurenamas.
Po tokio apdorojimo naudinga pasėti sideracinius augalus, kurie gerina dirvos struktūrą ir mažina kai kurių nepageidaujamų mikroorganizmų plitimą. Pavasarį jie nupjaunami ir įterpiami į viršutinį sluoksnį, kad dirva atsigautų ir būtų papildyta organinėmis medžiagomis.
Jei tunelyje nėra suformuotų nuolatinių lysvių, rudenį galima papildyti dirvą perpuvusiu mėšlu ar kompostu. Per žiemą organika toliau skaidysis, o pavasarį dirvą beliks įdirbti prieš sodinimą, atsižvelgiant į augalų poreikius ir tręšimo saiką.
Leave a Reply