Ruduo daugeliui sodininkų yra palankiausias metas sodinti trešnes, ypač plikomis šaknimis parduodamus sodinukus. Vėsesnė temperatūra ir natūraliai drėgnesnė dirva sumažina stresą augalui ir leidžia šaknims įsitvirtinti iki žiemos.
Praktikoje tai reiškia paprastą naudą pavasarį: medis greičiau startuoja su vegetacija, o augimas būna tolygesnis. Tačiau sėkmę lemia ne vien data kalendoriuje, o pasirinkta vieta, sodinimo gylis, laistymas ir apsauga nuo šalčio.
Kada ir kur sodinti trešnę?
Trešnei labiausiai tinka saulėta, šilta ir nuo stiprių vėjų apsaugota vieta. Dirva turėtų būti derlinga, laidi vandeniui, neutralaus ar artimo neutraliam rūgštingumo, o užmirkstančios, sunkios molingos vietos dažnai baigiasi prastu prigijimu.
Rudenį sodinant svarbu nepavėluoti taip, kad dirva jau būtų įšalusi ar nuolat permirkusi. Daugelyje Lietuvos vietovių patogiausia taikyti laiką nuo spalio vidurio iki lapkričio vidurio, bet visada verta orientuotis į faktines oro sąlygas ir dirvos būklę.
Sodinimas žingsnis po žingsnio
Duobė turėtų būti tokia, kad šaknys joje laisvai tilptų, nesilankstytų ir nebūtų užlaužtos į viršų. Dažnai pakanka maždaug 60 x 60 centimetrų dydžio duobės, o iškastą žemę pravartu sumaišyti su kompostu, kad būtų lengviau atkurti dirvos struktūrą.
Esminė taisyklė trešnei yra skiepijimo vieta: ji turi likti apie 5–10 centimetrų virš žemės paviršiaus. Jei skiepijimo vieta užkasama, didėja rizika, kad veislė įsišaknys pati, medis praras poskiepio privalumus ir ateityje gali augti bei derėti prasčiau.
Užpylus žemę aplink šaknis, ją reikia švelniai suspausti, kad neliktų oro tarpų. Aplink kamieną verta suformuoti nedidelę laistymo dubę, kuri sulaiko vandenį ties šaknų zona ir padeda dirvai geriau priglusti.
Iškart po pasodinimo rekomenduojama gausiai palieti, dažniausiai pakanka 10–20 litrų vandens, priklausomai nuo dirvos drėgnumo. Net ir rudenį tai svarbu, nes vien drėgnas oras nekompensuoja prasto kontakto tarp šaknų ir dirvos.
Kaip apsaugoti jauną medelį žiemą?
Jaunos trešnės yra jautresnės šalčiui, ypač silpniau augančios ir kompaktiškos veislės. Prieš didesnius šalčius aplink kamieną dažnai supilamas apsauginis žemės kauburėlis, o patį kamieną verta saugoti nuo temperatūrų svyravimų ir pažeidimų.
Ne mažiau svarbi ir apsauga nuo graužikų, kurie žiemą gali apgraužti kamieną bei žievę. Praktinis sprendimas yra specialūs kamieno apsaugai skirti gaubtai arba tankesnės medžiagos apsauga, kuri neužlaiko drėgmės prie žievės.
„Rudenį pasodintas trešnės sodinukas pavasarį dažnai startuoja sparčiau, bet tik tada, kai skiepijimo vieta palikta virš žemės ir po pasodinimo atliktas gausus laistymas“, – sako sodininkystės praktikai.
Apdulkintojai: be jų derliaus gali ir nebūti
Daugelis trešnių veislių nėra savaime derlingos, todėl vieno medžio sode gali nepakakti gausiam derliui. Patikimiausias kelias yra sodinti bent dvi suderinamas veisles, kurios žydi tuo pačiu metu, arba pasirūpinti, kad kaimynystėje augtų tinkamas apdulkintojas.
Dažnai sodininkai renkasi populiarių veislių derinius, pavyzdžiui, Kordia gerai dera, kai netoliese auga Regina, Summit arba Sam. Tuo metu Vega geriau dera šalia Büttnera Czerwonej arba Hedelfińskos, o ankstyva Rivan dažnai sėkmingai dera, kai apdulkinimą užtikrina Burlat arba Vega.
Pirmųjų vaisių paprastai laukiama 3–4 metais po pasodinimo, tačiau silpniau augančios, kompaktiškesnės veislės kartais pradeda derėti ir 2 metais. Dėl to rudeninis sodinimas daugeliui tampa investicija į greitesnį startą, jei tik laikomasi pagrindinių sodinimo taisyklių.
Leave a Reply