Naujas biudžetas: augimas ir lėtėjimas
Jungtinės Karalystės finansų ministras Johnas Healey pristatė pirmąjį savo biudžetą ir pakoregavo ekonomikos perspektyvas. Pasak jo, bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 1,2 proc., kiek sparčiau nei ankstesnis 1,1 proc. vertinimas.
Kartu įspėta, kad tempas gali blėsti: 2027 metais augimas prognozuojamas apie 1,0 proc. Tai reikštų silpnesnį scenarijų nei anksčiau skelbtos ambicingesnės prognozės, o pagrindinė rizika siejama su energijos kainomis ir geopolitine įtampa.
Bankams dvigubinamas papildomas mokestis
Vienas ryškiausių biudžeto sprendimų nukreiptas į finansų sektorių. Vyriausybė paskelbė didinsianti papildomą pelno mokestį bankams, veikiantiems Jungtinėje Karalystėje.
Papildomas tarifas dvigubinamas iki 6 proc., o surinktos lėšos numatytos kaip dalis finansavimo priemonių energijos sąskaitų naštai mažinti. Toks žingsnis atspindi politinį siekį dalį krizių kainos perkelti sektoriams, kurie pastaraisiais metais demonstravo didesnį atsparumą.
Gyventojams žadama tiesioginė parama energijai
Biudžete numatyta vienkartinė tiesioginė išmoka gyventojams, kuri turėtų amortizuoti šaltuoju sezonu išaugusių sąskaitų smūgį. Skelbiama, kad po maždaug 115 eurų turėtų gauti apie 20 milijonų namų ūkių.
Vyriausybė pabrėžia, kad priemonė skirta sumažinti spaudimą labiausiai pažeidžiamiems vartotojams ir stabilizuoti namų ūkių finansus iki pavasario. Energetikos kainų šuoliai siejami su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to brangstančiais ištekliais.
Pirmojo būsto kaupimas: naujas ISA modelis
Taip pat pristatyti pokyčiai būsto įsigijimui skirtoje taupymo sistemoje. Skelbiama, kad First-Time Buyer ISA turėtų pakeisti Lifetime ISA, o taisyklės būtų koreguojamos taip, kad pirkėjai nepatirtų nuostolių, jei pasirinktas būstas viršytų nustatytą kainos ribą.
Numatyta, kad tokiais atvejais žmogus vis tiek atgautų bent jau savo įmokas. Šis sprendimas pristatomas kaip bandymas prisitaikyti prie brangstančio nekilnojamojo turto realybės ir sumažinti bausminį efektą tiems, kurie taupo pirmam būstui.
„Kiekvienam jaunam žmogui, kuris sunkiai dirba, taupo ir svajoja apie pirmąjį būstą, aš imuosi veiksmų“, – sakė Johnas Healey.
Pokyčiai pensijoms ir socialinei globai
Biudžete patvirtinti ir pakeitimai vadinamajai trigubai apsaugai, kuri paprastai užtikrina, kad valstybinė pensija kasmet didėtų pagal didžiausią iš trijų rodiklių: infliaciją, vidutinio darbo užmokesčio augimą arba 2,5 proc. Kartu paskelbta apie planus kurti naują nacionalinę socialinės globos sistemą.
Finansų ministras teigė, kad priemonių paketas ilgainiui turėtų duoti reikšmingą fiskalinį efektą ir sumažinti spaudimą sveikatos apsaugos sistemai, nes daugiau pagalbos būtų suteikiama anksčiau, o našta mažiau kristų šeimoms.
„Tai padės sutaupyti 17 milijardų eurų per metus iki 2030-ųjų pabaigos ir apie 58 milijardus eurų iki 2050 metų“, – sakė Johnas Healey.
Daugiau mokesčių paliekama regionams
Dar vienas akcentas susijęs su fiskaliniu decentralizavimu. Vyriausybė paskelbė planą iki dešimtmečio pabaigos vietos valdžiai palikti 100 proc. verslo mokesčių pajamų, taip didinant regionų finansinį savarankiškumą.
Nuo kitų metų 20 proc. šių pajamų numatoma nukreipti merams, o nuo 2028 metų dalis pajamų mokesčio įplaukų taip pat turėtų pasiekti vietos lygmenį. Tikimasi, kad tai paskatins savivaldybes aktyviau konkuruoti dėl investicijų ir greičiau spręsti infrastruktūros poreikius.
Leave a Reply