CP v2

Tag: Energijos kainos

  • JK infliacija pašoko iki 2,9 proc.: energijos sąskaitos brangsta, spaudimas tik augs?

    JK infliacija pašoko iki 2,9 proc.: energijos sąskaitos brangsta, spaudimas tik augs?

    Jungtinėje Karalystėje metinė infliacija liepą pakilo iki 2,9 proc., nuo 2,6 proc. birželį. Tai parodė oficialūs Nacionalinės statistikos tarnybos duomenys, o pagrindiniu šuolio veiksniu tapo pabrangusios energijos sąskaitos namų ūkiams.

    Didžiausią įtaką bendram kainų indeksui turėjo energijos kainų „lubų“ pakėlimas, kuris per mėnesį augo 13 proc. Statistikai šį pokytį įvardijo kaip ryškiausią dujų kainų padidėjimą per beveik ketverius metus, o tai greitai persiduoda tiek namų ūkių išlaidoms, tiek verslo sąnaudoms.

    Smūgis iš energijos rinkos

    Energijos kainų šuolį sustiprino įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusios rizikos pasaulinei naftos ir dujų tiekimo grandinei. Kai didėja geopolitinis neapibrėžtumas, rinkose paprastai brangsta žaliavos ir draudimo bei logistikos kaštai, o tai galiausiai atsispindi galutinėse sąskaitose.

    „Infliacijos atsinaujinimo buvo tikėtasi, nes konfliktas Artimuosiuose Rytuose išlieka nestabilus, o kainų spaudimas gali tęstis bent iki metų pabaigos“, – sakė investicijų valdytojas Jonathanas Raymondas.

    Tuo pačiu investuotojai ir vartotojai stebi, ar vyriausybės priemonės galėtų sušvelninti kainų šuolį. Tarp minimų idėjų viešojoje erdvėje – mokesčių lengvatos energijai ir kitos tikslinės priemonės, tačiau jų poveikis infliacijai paprastai pasimato ne iš karto.

    Paslaugos brangsta greičiau

    Liepą infliaciją labiau didino paslaugų, o ne prekių kainų augimas. Pavyzdžiui, būsto nuomos kainos per metus kilo 4,1 proc., palyginti su 3,4 proc. birželį, o interneto paslaugų kainos augo 12,1 proc.

    Pastebimai brango ir kitos kasdienės paslaugos: automobilių draudimas – 8,4 proc., mobiliojo ryšio paslaugos – 9 proc. Taip pat augo globos namų, odontologijos, švietimo, vaikų priežiūros ir sporto paslaugų kainos.

    „Paslaugų sektoriai dažnai yra labai priklausomi nuo darbo jėgos, todėl kylant minimaliam atlygiui ir darbdavių mokesčiams, dalis sąnaudų perkeliama klientams“, – sakė asmeninių finansų ekspertė Sarah Coles.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nuomos kainas kelia ir išaugusios būsto paskolų palūkanos bei griežtėjantys reikalavimai nuomotojams, o šios išlaidos galiausiai atsiduria nuomininkų sąskaitose.

    Maistas pinga, bet to neužtenka

    Tuo metu maisto produktų kainų augimas lėtėjo iki 1,3 proc., o kai kurių prekių kainos net mažėjo. Tarp atpigusių produktų minimi kasdieniai pirkinių krepšelio elementai, taip pat fiksuotas kainų kritimas atskirose plataus vartojimo prekių grupėse.

    Vis dėlto energijos ir paslaugų kainų brangimas dažnai turi platesnį poveikį ekonomikai nei pavieniai atpigę produktai. Dėl to infliacijos dinamika išlieka svarbi ir Anglijos bankui, sprendžiančiam, kada būtų galima pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Analitikai pabrėžia, kad centrinis bankas ypač akylai vertina paslaugų infliaciją, nes ji paprastai yra labiau susijusi su vidaus paklausa ir darbo užmokesčio augimu. Jei paslaugų kainos išlieka aukštos, palūkanų mažinimo lūkesčiai gali būti atidedami.

  • „Qemetica“ po netikėto posūkio įžengia į atliekų energetiką: planas mažinti pramonės energijos kainas

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais susiduria su dvigubu spaudimu: aukštomis energijos kainomis ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. Lenkijos chemijos grupė „Qemetica“ į tai atsako strateginiu posūkiu – bendrovė plečia veiklą į atliekų tvarkymo ir energijos atgavimo segmentą, kuris turėtų sustiprinti ir pagrindinį jos chemijos verslą.

    „Qemetica“, anksčiau veikusi „Ciech“ vardu, Europoje geriausiai žinoma kaip viena didžiausių kalcinuotos sodos gamintojų. Soda ir kiti chemijos produktai yra itin energijai imlūs, todėl bet koks kainų šuolis elektros ir šilumos rinkose tiesiogiai kerta per konkurencingumą ir eksporto galimybes.

    Nuo chemijos prie energetikos

    Impulsu pokyčiui tapo konkretus projektas Kujavų regione: Inovroclave planuota atliekų terminio apdorojimo investicija, kurią bendrovė iš pradžių vystė su partneriu. Partneriui pasitraukus, „Qemetica“ pasirinko ne ieškoti naujo dalyvio, o perimti iniciatyvą ir projektą vystyti savarankiškai.

    „Pradžia buvo labai konkreti: vystėme atliekų terminio apdorojimo projektą Inovroclave, tačiau partneris pasitraukė. Tada nusprendėme prisiimti atsakomybę ir tęsti projektą patys“, – sakė „Qemetica“ verslo padalinio „Resource Recovery“ vadovas Piotras Kapuścińskis.

    Bendrovė pripažįsta, kad atliekų tvarkymas jai nebuvo natūrali kompetencijų sritis, todėl teko telkti specialistų komandą ir iš naujo įsivertinti rinką. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad ši sritis pasižymi aukštais įėjimo barjerais, sudėtingu leidimų derinimu bei visuomenės įtraukimo reikalavimais, o tai ilgainiui gali tapti pranašumu dideliems žaidėjams.

    Atliekos iškeliauja, pajėgumų trūksta

    „Qemetica“ argumentuoja, kad Lenkijoje atliekų energetinio panaudojimo mastai vis dar nedideli, o dalis atliekų, ypač energetinė frakcija, išgabenama į užsienį. Tai reiškia, kad vietoje vidaus investicijų ir vietinės energijos gamybos pinigai atitenka kitų šalių operatoriams, o logistika didina kaštus ir priklausomybes.

    Įmonė akcentuoja ir dar vieną motyvą: atliekų terminio apdorojimo įrenginiai gali tiekti stabilesnę šilumos ir elektros gamybą nei nuo oro sąlygų priklausantys atsinaujinantys šaltiniai. Tokia bazinė generacija, bendrovės teigimu, tampa svarbi šalia augančių vėjo ir saulės pajėgumų, kai sistemai reikia prognozuojamų, nuolat veikiančių šaltinių.

    „Nenorime kurti atliekų verslo tik kaip pagalbinės funkcijos savo gamykloms. Tai turi būti savarankiškas verslas, teikiantis paslaugas ir išoriniams klientams“, – sakė P. Kapuścińskis.

    Didelės jėgainės ir šilumos panaudojimas

    „Qemetica“ planuose ryškėja orientacija į didelės apimties projektus. Bendrovės teigimu, rinkai bręstant ir kainoms už atliekų sutvarkymą normalizuojantis, ekonomiškai atspariausi bus objektai, kurie gali remtis masto ekonomija ir efektyvesnėmis technologijomis.

    Įmonė pabrėžia, kad vienas jautriausių tokių projektų elementų yra ilgalaikis šilumos realizavimas. Didelės apimties įrenginiai gali generuoti reikšmingą šilumos srautą, todėl būtina iš anksto turėti patikimą vartotoją – pramonės objektą arba miestų centralizuoto šildymo tinklus.

    Kujavų regione „Qemetica“ mini du vystomus projektus – Inovroclave ir Janikove. Pirmuoju atveju energija iš komunalinių atliekų terminio apdorojimo, bendrovės teigimu, būtų nukreipta į sodos gamybą ir padėtų mažinti savikainą, o dalis šilumos galėtų papildyti miesto šilumos ūkį per šilumokaičius bei atliekamos šilumos surinkimą.

    Janikove modelis numatomas lankstesnis: energija iš pramoninių atliekų terminio apdorojimo galėtų būti tiekiama tiek pramonės vartotojams, tiek savivaldybės šilumos sistemai. Bendrovė signalizuoja, kad tai nėra paskutiniai projektai, o energetikos kryptis artimiausiais metais taps vis svarbesne grupės veiklos dalimi.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai energetiškai intensyvios pramonės įmonės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo rinkos kainų, diversifikuoti energijos šaltinius ir geriau valdyti reguliacines rizikas. „Qemetica“ atveju atliekų energetika pristatoma kaip investicija, kuri tuo pat metu gali tapti atskiru verslu ir amortizatoriumi chemijos gamybos sąnaudoms.

  • JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    Atlyginimai auga, bet lėčiau

    Jungtinėje Karalystėje atlyginimų augimas vasaros pradžioje ėmė lėtėti, o gyventojų biudžetus vis stipriau spaudžia išaugusios energijos kainos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, įskaitant priedus, per tris mėnesius iki birželio 2026 metais augo 4,1 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 4,3 proc.

    Atlyginimų augimas be priedų siekė 3,5 proc., o tai reiškia, kad daliai dirbančiųjų realusis pajamų padidėjimas gali būti menkesnis, jei kainos kyla sparčiau. Viešajame sektoriuje metinis reguliarių pajamų augimas sudarė 6,1 proc., privačiame sektoriuje – 2,8 proc.

    Brangstanti energija kelia kainas

    Ekonominį foną temdo išaugusios energijos kainos Europoje, kurias papildomai kaitina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja siejami tiekimo bei logistikos neapibrėžtumai. Rinkose tokios rizikos paprastai greitai persiduoda į dujų, naftos ir elektros kainų lūkesčius, o vėliau – į sąskaitas gyventojams ir įmonėms.

    Didėjančios komunalinės išlaidos reiškia, kad net ir augant nominaliems atlyginimams perkamoji galia gali atsistatyti lėčiau. Oficialūs infliacijos duomenys, kurie turėtų būti skelbiami artimiausiomis dienomis, rinkoje vertinami kaip galintys parodyti kainų augimo priartėjimą prie 3 proc. ribos.

    Darbo rinka vėsta, palūkanos gali kilti

    Darbo rinkos signalai taip pat rodo atsargesnes darbdavių nuotaikas. Laisvų darbo vietų skaičius per gegužės–liepos 2026 metų laikotarpį sumažėjo iki 707 000, o kai kuriuose sektoriuose kritimas buvo ryškesnis, ypač sveikatos ir socialinių paslaugų bei švietimo srityse.

    Tuo pat metu mažėjo ir darbo užmokesčio gavėjų skaičius: per tris mėnesius iki birželio, lyginant su praėjusiais metais, jis sumenko 86 000, o ketvirčio pokytis buvo neigiamas 37 000. Tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad įmonės tampa atsargesnės samdydamos, ypač kai didėja finansavimo ir veiklos sąnaudos.

    „Mažos įmonės, Jungtinės Karalystės ekonomikos gyvybinė jėga, braška nuo išaugusių kaštų, o darbo teisės pokyčiai didina riziką samdant“, – sakė „AJ Bell“ finansinės analizės vadovė Danni Hewson.

    Didėjant kainų spaudimui, Anglijos bankas svarsto galimybę griežtinti pinigų politiką ir kelti bazines palūkanas jau nuo rugsėjo. Aukštesnės palūkanos paprastai brangina būsto paskolas ir vartojimo kreditą, todėl daliai namų ūkių finansinė įtampa gali didėti net ir stabilizuojantis atlyginimų augimui.

    Kartu tai tampa vienu didžiausių iššūkių naujajai Andy Burnhamo vyriausybei: mažinti pragyvenimo kaštų spaudimą, stabilizuoti darbo rinką ir kartu suvaldyti infliaciją. Artėjant rudens biudžeto diskusijoms, sprendimai dėl mokesčių, paramos priemonių ir viešojo sektoriaus išlaidų taps dar jautresni.

  • „Holcim“ augina pardavimus, o pozicijos Lenkijoje išlieka itin tvirtos: ką rodo ketvirčio skaičiai

    Šveicarijos statybinių medžiagų grupė „Holcim“ antrąjį ketvirtį padidino pardavimo pajamas iki maždaug 8,4 mlrd. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 1,0 mlrd. eurų. Bendrovė teigia, kad antrojo pusmečio perspektyvos išlieka palankios, todėl panašūs rezultatai per likusią metų dalį – realus scenarijus.

    Pajamos per metus augo nežymiai, tačiau įvertinus valiutų kursų įtaką ir vienkartinius veiksnius, organinis augimas buvo ryškesnis. Toks skirtumas įprastas tarptautinėms grupėms, kai stipresnė bazinė valiuta „suvalgo“ dalį nominalaus augimo, nors reali paklausa ir kainodara išlieka palanki.

    Grynasis pelnas kiek smuko dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su dalies turto pardavimais, ir dėl brangusių energijos išteklių bei kuro. Cemento ir betono sektoriuje energijos kaina turi didelę reikšmę savikainai, todėl net ir stabilios apimtys ne visada reiškia tokį patį pelningumą kaip anksčiau.

    Didžiausi pardavimų augimai fiksuojami Lotynų Amerikoje, kur „Holcim“ stiprino pozicijas po didesnio sandorio Peru. Tuo pačiu Australijoje matomas palaipsnis paklausos didėjimas, siejamas su infrastruktūros pasirengimu 2032 metais Brisbene vyksiančioms vasaros olimpinėms žaidynėms.

    Lenkijoje „Holcim“ laikoma viena stipriausių rinkos dalyvių: šalyje veikia dvi cementinės – Małogoszcz ir Kujawy Bielove, taip pat platus betono gamyklų tinklas, viršijantis 30 padalinių. Grupė Lenkijoje taip pat turi karjerų ir laboratorijų bazę, kuri padeda užtikrinti žaliavų tiekimą bei produkcijos kokybės kontrolę.

    Tokios struktūros pranašumas – galimybė lanksčiau aptarnauti vietos statybų rinką ir greičiau reaguoti į paklausos svyravimus. Artimiausią kryptį cementui Europoje ir regione vis labiau formuoja energetikos kaštai, infrastruktūros projektų tempas ir griežtėjantys tvarumo reikalavimai, skatinantys investicijas į mažesnių emisijų technologijas.

  • Euro zonos infliacija vėl kyla: Lietuva tarp lyderių, rinkos stebi ECB sprendimus

    Euro zonos infliacija vėl kyla: Lietuva tarp lyderių, rinkos stebi ECB sprendimus

    Euro zonoje infliacijos mažėjimas liepą pasirodė buvęs trumpalaikis: po birželio atoslūgio vartotojų kainos vėl paspartėjo. Eurostato skubusis įvertis rodo, kad metinė infliacija pakilo iki 2,9 proc., kai birželį siekė 2,8 proc.

    Kartu šiek tiek padidėjo ir bazinė infliacija, neįtraukianti svyruojančių maisto ir energijos kainų: ji ūgtelėjo iki 2,5 proc. Tokia dinamika rodo, kad kainų spaudimas euro zonoje išlieka platesnis, o ne vien susijęs su atskiromis žaliavomis.

    Didžiausią metinį šuolį fiksavo energija: jos kainos, Eurostato duomenimis, buvo maždaug 10 proc. didesnės nei prieš metus. Paslaugų kainos augo apie 3,3 proc., o tai dažnai laikoma vienu svarbiausių rodiklių, vertinant infliacijos įsitvirtinimą ekonomikoje.

    Lietuva vėl tarp brangimo lyderių

    Liepą didžiausia metinė infliacija euro zonoje buvo Lietuvoje ir siekė 5,6 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija su 4,1 proc. ir Kipras su 4,0 proc., o Ispanijoje kainos kilo 3,8 proc., Kroatijoje – 3,6 proc.

    Mažiausias metinis kainų augimas fiksuotas Estijoje – 2,0 proc. Toliau buvo Malta su 2,1 proc. ir Prancūzija su 2,4 proc., o Latvijoje rodiklis siekė 2,5 proc.; Austrijoje ir Suomijoje – po 2,6 proc.

    Vokietijoje infliacija paspartėjo iki 2,8 proc., o Italijoje sutapo su euro zonos vidurkiu ir siekė 2,9 proc. Skirtumai tarp šalių išryškina, kad bendras euro zonos vidurkis slepia nevienodas kainų tendencijas ir skirtingą vidaus paklausos bei sąnaudų struktūrą.

    Kas labiausiai judino kainas?

    Vertinant pokytį per mėnesį, didžiausias kainų kilimas fiksuotas Nyderlanduose – 1,5 proc. Toliau sekė Vokietija su 0,9 proc. ir Prancūzija su 0,6 proc., taip pat Kroatija ir Malta, kur augimas siekė po 0,6 proc.

    Tuo metu dalyje valstybių kainos per mėnesį mažėjo: ryškiausiai Graikijoje, kur fiksuotas 1,4 proc. kritimas. Italijoje kainos smuko 1,0 proc., Latvijoje – 0,7 proc., o Belgijoje ir Liuksemburge – po 0,6 proc.

    Energetikos komponentas išliko pagrindiniu rizikos veiksniu, nes euro zona yra grynoji energijos importuotoja, todėl jautriai reaguoja į pasaulinių rinkų svyravimus. Dėl geopolitinių įtampų ir išaugusių energijos kaštų ekonomistai vertina, kad infliacija gali išlikti atsparesnė mažėjimui, nei tikėtasi prieš kelis mėnesius.

    Ką tai gali reikšti palūkanoms?

    Dalies analitikų vertinimu, bendroji infliacija euro zonoje gali užstrigti kiek aukščiau nei 2,5 proc. riba, todėl Europos Centrinio Banko sprendimai dėl palūkanų gali išlikti ypač priklausomi nuo naujausių duomenų.

    Rinkos dalyviai tuo pat metu stebi, ar kainų spaudimas paslaugų sektoriuje pradės aiškiai slopti, nes būtent šis segmentas dažnai susijęs su darbo užmokesčio dinamika. Jei bazinė infliacija užsitęs, palūkanų mažinimo trajektorija gali būti lėtesnė, nei tikisi dalis investuotojų.

    Finansų rinkose po paskelbtų skaičių rizikos apetitas išliko gana tvirtas, o Europos akcijų biržos tęsė kilimą. Investuotojai vertina ir makroekonominius signalus, ir įmonių rezultatus, tačiau infliacijos rodikliai išlieka vienu pagrindinių kompasų, formuojančių lūkesčius dėl ECB politikos.

  • JT perspėja: karas ir energijos šokas dar ilgai brangins maistą – kas laukia pirkėjų?

    JT perspėja: karas ir energijos šokas dar ilgai brangins maistą – kas laukia pirkėjų?

    Jungtinės Tautos perspėja, kad karų ir sukrėtimų energijos rinkose poveikis dar ilgai gali kelti maisto kainas visame pasaulyje. Brangstant kurui ir trąšoms, didėja ir ūkininkų sąnaudos, o tai galiausiai atsispindi parduotuvių lentynose.

    Naujausioje JT maisto saugumo apžvalgoje teigiama, kad alkio rodikliai pastaraisiais metais kiek pagerėjo, tačiau pažanga išlieka trapi. Prognozuojama, kad iki 2030 metų lėtinį badą vis dar gali patirti daugiau kaip 500 milijonų žmonių, o didžiausia našta tektų Afrikai.

    Romos Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo vadovas Alvaro Lario pabrėžia, kad geopolitinė įtampa gali greitai sukelti naują infliacijos bangą. Pasak jo, jei sutrikimai energijos tiekime ir laivyboje užsitęstų, papildomai į badą galėtų būti pastumta nuo 9 iki 18 milijonų žmonių.

    „Gyvename laikotarpiu, kai konfliktų yra daugiausia ir jų skaičius vis dar auga. Kiekvienas konfliktas didina alkį, priverstinį iškeldinimą ir pabėgėlių skaičių“, – sakė A. Lario.

    Trąšos ir kuras kelia grandininį efektą

    JT ir IFAD vertinimu, konfliktai, įskaitant Rusijos karą prieš Ukrainą ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, smarkiai veikia energetikos ir žemės ūkio žaliavų rinkas. Kuras reikalingas laistymo sistemoms, derliaus nuėmimui ir produkcijos gabenimui, todėl jo brangimas ūkiams tampa tiesioginiu smūgiu.

    Trąšų kainos taip pat itin jautrios dujų ir logistikos svyravimams, o be jų mažėja derlius arba kyla savikaina. Tai ypač pavojinga smulkiesiems ūkininkams, kurie dažnai neturi finansinių rezervų ir paskolų galimybių, tad mažina tręšimą ar atsisako dalies pasėlių.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad brangsta ne tik maistas, bet ir sveikos mitybos kaina. Vidutinė pasaulinė sveikos mitybos kaina pakilo iki 4,28 perkamosios galios pariteto dolerio žmogui per dieną, palyginti su 3,44 2021 metais, o didžiausi kaštai fiksuojami Lotynų Amerikoje ir Karibuose.

    Kodėl kainas kelia ne tik ūkis?

    JT analizė rodo, kad reikšmingą galutinės kainos dalį sudaro veiklos po ūkio vartų: perdirbimas, sandėliavimas, logistika ir didmeninė prekyba. Šios grandys, vertinama, sudaro apie 40 proc. visų kaštų, todėl bet koks energijos ar tiekimo sutrikimas greitai persiduoda vartotojams.

    Dėl to raginama daugiau investuoti į infrastruktūrą, drėkinimą, mokslinius tyrimus ir šaltąją grandinę, kuri ypač svarbi greitai gendančiai produkcijai. Taip pat akcentuojama, kad reguliavimo ir subsidijų pertvarkos bei prekybos procedūrų supaprastinimas gali padėti mažinti sąnaudas ir stabilizuoti tiekimą.

    „Norint panaikinti badą ir padaryti sveiką mitybą įperkamą, reikia politinio ryžto, ilgalaikių investicijų ir palankių politikos sprendimų“, – sakė FAO vadovas Qu Dongyu.

    Klimato smūgiai tampa norma

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prie kainų spaudimo prisideda ir klimato ekstremumai: potvyniai, užsitęsusios sausros ir karščio bangos. Tokie reiškiniai mažina derlių, didina draudimo ir drėkinimo kaštus, o kai kuriose šalyse skatina ir eksporto ribojimus, kurie dar labiau išbalansuoja rinkas.

    Pasak A. Lario, valdžios institucijos turėtų didinti atsparumą dar iki nelaimių, o ne apsiriboti vien reagavimu po jų. IFAD teigia didinantis investicijas į prisitaikymo prie klimato programas, nukreiptas į kaimo bendruomenes ir smulkiuosius ūkininkus.

    JT vertinimu, vienas didžiausių iššūkių šiandien yra ne maisto pagaminimas, o sveikos mitybos įperkamumas. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis pasaulio gyventojų vis dar negali sau leisti sveikos mitybos, o mažas pajamas gaunančiose šalyse ši dalis gerokai didesnė.

    Afrika išskiriama kaip didžiausios rizikos regionas, kuriame iki 2030 metų gali gyventi beveik 60 proc. lėtiniu badu kenčiančių žmonių. A. Lario teigia, kad žemynas kasmet importuoja maisto už maždaug 87,7 milijardo eurų, todėl ilgalaikė išeitis siejama su vietinės gamybos, saugojimo ir regioninės prekybos stiprinimu.

    JT perspėja: jei konfliktai, energijos rinkų sukrėtimai ir klimato ekstremumai sutaps, poveikis maisto kainoms ir įperkamumui gali būti dar ryškesnis. Todėl pagrindinis tikslas įvardijamas kaip atsparesnės, efektyvesnės ir mažiau pažeidžiamos maisto tiekimo grandinės.

  • Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    By&nbspEscarlata Sánchez
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    INE confirms June annual inflation at 3.2%. Dearer electricity after the end of reduced VAT offset cheaper fuel, while core inflation fell to 2.9%.

    Inflation in Spain stays in check in June, but remains at elevated levels. Spain’s National Statistics Institute (INE) confirmed on Wednesday that the consumer price index (CPI) stood at 3.2% year on year, well above the European Central Bank’s 2% target, despite the increase in VAT.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The rise in electricity and gas prices offset cheaper motor fuels, linked to a ceasefire in the Middle East that has already collapsed. Core inflation, which excludes energy and unprocessed food because of their volatility, came in at 2.9%, a tenth of a point lower than the previous month, in line with the flash estimate published by the INE.

    Electricity prices up 6% in June after reduced VAT scrapped

    Electricity played a prominent role in inflation, rising 6% year on year in a June that was the second warmest on record, marked by greater use of air conditioning and fans in households.

    In April and May, electricity recorded annual falls of 5.5% and 4.3% respectively, which made it possible to maintain the VAT cut introduced by the government to cushion the economic impact of the war. The withdrawal of that measure is thought to have contributed to the rebound in electricity prices in June, although the Economy Ministry highlights the stability of overall inflation.

    The Minister of Finance, Arcadi España, said in a post on the social network X that: “June’s CPI data confirm the effectiveness of the measures taken by the Spanish government. In an international context marked by uncertainty, inflation remains stable and food prices have slowed their growth to 1.9%. These figures reflect the impact of support policies for families and businesses, together with the push for renewable energy, which is strengthening the resilience of our economy”.

    The First Vice-President and Economy Minister, Carlos Cuerpo, argues that the figures “confirm that the government’s response plan is still meeting its goal: cushioning the impact of the war in Iran on inflation and protecting households’ purchasing power“.

    They also stress that the commitment to renewable energy is “precisely what makes it possible to start phasing out emergency measures from a position of strength”. Food and non-alcoholic drinks offered some relief to the CPI, as their rise in June slowed to 1.9%, three-tenths of a point down from the 2.2% recorded in May.

    Fuel prices also felt the brief truce between the United States and Iran

    The ceasefire between the United States and Iran, brief as it was, eased pressure on fuel prices in June, which rose more slowly even though the conflict has resumed and traffic through the Strait of Hormuz has yet to return to normal.

    Petrol went up by 1.3% and diesel by 14.1%, according to the INE. The Spanish government kept to the gradual withdrawal of fuel subsidies, although the renewed surge in tension in the Middle East could once again put pressure on oil prices.

    Housing and tourism add to inflationary pressure

    The housing category increased its rise to 4.7% in June, compared with 1.4% in May, while transport slowed to 5.1%. There was also a sharp rise in restaurant and accommodation prices, with the latter surging by 9.3% year on year.

    Madrid recorded the highest provincial inflation in June, at 3.8%, followed by Las Palmas (3.6%). At the other end of the scale, Cáceres and Jaén saw the lowest rates, at 2.2%. By autonomous community, Extremadura posted the smallest increase in prices, at 2.4%.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Euro zonoje infliacija smuko labiau nei tikėtasi: kur kainos vėso greičiausiai?

    Euro zonoje infliacija smuko labiau nei tikėtasi: kur kainos vėso greičiausiai?

    Euro zonoje birželio mėnesį infliacija netikėtai ryškiai sulėtėjo ir tai sustiprino lūkesčius, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gali neskubėti griežtinti pinigų politikos. Eurostato išankstiniu vertinimu, metinė infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., kai gegužę siekė 3,2 proc.

    Rezultatas buvo geresnis nei prognozuota, o mėnesio pokytis apskritai tapo neigiamas: kainos per mėnesį smuko 0,1 proc. Tai pirmas mėnesinis kainų kritimas šiais metais po kelių mėnesių augimo.

    Kas labiausiai traukė infliaciją žemyn?

    Kartu gerėjo ir rodikliai, kuriuos ECB paprastai vertina kaip patikimesnį signalą apie ilgalaikes tendencijas. Vadinamoji bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto, sumažėjo iki 2,4 proc., kai gegužę buvo 2,6 proc.

    Didžiausias infliacijos šaltinis išliko energija, tačiau jos brangimas pastebimai lėtėjo. Metinis energijos kainų augimas siekė 8,7 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 10,8 proc., o tai rodo, kad ankstesnis šokas pamažu blėsta.

    Švelnėjo ir kitos vartojimo krepšelio dalys: paslaugų infliacija sumažėjo iki 3,2 proc. nuo 3,5 proc., maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas lėtėjo iki 1,6 proc. nuo 1,9 proc. Pramoninių prekių, neįskaitant energijos, kainų augimas išliko 0,9 proc.

    Kur kainos kilo lėčiausiai, o kur – sparčiausiai?

    Tarp euro zonos šalių mažiausia metinė infliacija fiksuota Maltoje – 1,9 proc. Prancūzijoje ir Estijoje ji siekė po 2,0 proc., o tai reiškia, kad šios ekonomikos judėjo aiškiai žemiau euro zonos vidurkio.

    Vokietijoje metinė infliacija sudarė 2,4 proc., Suomijoje – 2,7 proc. Tuo metu rytinėje euro zonos dalyje vaizdas buvo kitoks: Lietuvoje metinė infliacija siekė 5,5 proc., Bulgarijoje – 5,3 proc., Kroatijoje – 4,2 proc., Kipre – 4,0 proc.

    Mėnesio pjūvyje kai kuriose šalyse kainos mažėjo: Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Liuksemburge jos krito po 0,4 proc. Prancūzijoje, Austrijoje ir Suomijoje kainos sumažėjo po 0,3 proc.

    Didžiausi mėnesiniai kainų šuoliai fiksuoti Maltoje, kur jos kilo 1,0 proc., ir Kipre – 0,8 proc. Ispanijoje ir Lietuvoje kainos per mėnesį augo po 0,6 proc., o tai rodo nevienodą kainų dinamiką visoje euro zonoje.

    Didžiosios ekonomikos vėso skirtingai

    Didžiosios euro zonos šalys birželį taip pat demonstravo lėtesnę infliaciją. Vokietijoje harmonizuotas rodiklis sumažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,7 proc., o svarbiausias veiksnys buvo energijos kainų augimo sulėtėjimas.

    Prancūzijoje harmonizuota infliacija krito iki 2,0 proc. nuo 2,8 proc., o per mėnesį kainos sumažėjo 0,2 proc. Italijoje kritimas buvo kuklesnis: harmonizuota infliacija beveik nekito ir siekė 3,1 proc., nes namų ūkių energijos tarifai reagavo lėčiau nei didmeninės kainos.

    Rinkose šie skaičiai sustiprino prielaidą, kad ECB liepos posėdyje gali rinktis pauzę ir laukti daugiau duomenų. Mažėjanti bazinė infliacija bei vėstantys energijos rodikliai ECB suteikia daugiau erdvės neeskaluoti palūkanų kėlimo, ypač jei ekonomikos augimas išlieka vangus.

    Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad energijos segmentas išlieka pagrindinis neapibrėžtumo šaltinis, o paslaugų kainos vis dar kyla greičiau nei bendras vidurkis. Tai reiškia, kad infliacijos kelias žemyn gali būti nelygus, o sprendimai dėl palūkanų ir toliau priklausys nuo ateinančių mėnesių duomenų.

  • Lenkijos pramonė atsigauna: 49 proc. įmonių tikisi pagerėjimo, labiausiai optimistiškos mažosios

    Lenkijos gamybos sektoriuje ryškėja atsargus optimizmas: beveik pusė pramonės įmonių tikisi, kad per artimiausius 18 mėnesių jų veiklos aplinka gerės. Tokias nuotaikas fiksuoja „ABB“ tyrimas ir „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita, apžvelgianti pramonės lūkesčius 2026–2027 metų laikotarpiui.

    Apklausoje nurodoma, kad 49 proc. gamybos įmonių prognozuoja situacijos pagerėjimą savo šakoje, o 17 proc. tikisi blogėjimo. Dabartinę padėtį teigiamai vertina daugiau nei 43 proc. respondentų, todėl rinkoje matomas ne tik lūkestis, bet ir realus stabilizacijos pojūtis.

    Tyrimo autoriai šias nuotaikas sieja ir su pamažu kylančiais pramonės aktyvumo signalais, įskaitant PMI rodiklio judėjimą į viršų po ilgesnio laikotarpio žemiau 50 punktų ribos. Nors vienas rodiklis neapibrėžia visos ekonomikos, jis dažnai atspindi užsakymų, gamybos apimčių ir verslo lūkesčių kryptį.

    Dvi pramonės nuotaikų kryptys

    Didžiausias optimizmas fiksuojamas tarp mažųjų gamybos įmonių: 52 proc. jų savo šakos būklę vertina kaip gerą arba labai gerą. Recesijos požymius šioje grupėje įžvelgia tik 11 proc. apklaustųjų, todėl mažesnės organizacijos šiame cikle jaučiasi tvirčiau.

    Vidutinės ir didelės bendrovės dažniau išlieka atsargesnės, tačiau ir čia nemaža dalis situaciją vertina bent jau neblogai. „ABB“ teigimu, stambesnės įmonės labiau pajunta energijos sąnaudų šuolius, reguliacinį spaudimą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir pasaulinių tiekimo grandinių svyravimus.

    „Didžiausios organizacijos šiandien veikia vienu metu patirdamos daugelio veiksnių spaudimą, nuo energijos kaštų ir didelio masto technologinės transformacijos iki augančių reguliacinių reikalavimų. Tačiau platesnėje perspektyvoje dominuoja optimizmas, nepriklausomai nuo įmonių dydžio“, – sakė Krzysztofas Žurekas iš „ABB“ elektrifikacijos verslo Lenkijoje.

    Investicijų planai: prioritetas energijai

    Verslo planuose ryškėja noras investuoti: 35 proc. gamybos įmonių ketina didinti išlaidas plėtrai 2026–2027 metais, palyginti su 2025 metais. Maždaug trečdalis planuoja išlaikyti investicijas tame pačiame lygyje, o 20 proc. svarsto mažinimą.

    Pagrindinis investicijų motyvas išlieka energijos kaina ir jos nepastovumas. Net 68 proc. pramonės atstovų aukštas energijos kainas įvardija kaip grėsmę pelningumui, todėl dažniausiai minimas prioritetas yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos sąnaudų mažinimas, taip atsakė 40 proc. respondentų.

    Be energijos taupymo, įmonės ketina daugiau dėmesio skirti techninės komandos kompetencijų stiprinimui (38 proc.) ir elektros ūkio infrastruktūros modernizavimui (36 proc.). Toliau rikiuojasi gamybos procesų automatizavimas (24 proc.) ir OT infrastruktūros kibernetinis saugumas (23 proc.), o dekarbonizaciją kaip artimiausią prioritetą nurodė 9 proc. apklaustųjų.

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad daugelis gamintojų pirmiausia siekia sustiprinti veiklos pagrindus: sumažinti energijos kaštus, užtikrinti patikimą infrastruktūrą ir turėti pakankamai kvalifikuotų specialistų. Tik po to dažniau planuojami sudėtingesni skaitmeniniai projektai, įskaitant automatizaciją ir DI sprendimus.

    „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita taip pat rodo, kad 46 proc. įmonių mato teigiamą automatizacijos, skaitmenizacijos, elektrifikacijos ir DI poveikį verslui. Sektoriui svarbūs išlieka kaštų optimizavimas, produktų inovacijos, pokyčių valdymas, technologijų integracija ir investicijų finansavimo prieinamumas.

  • ES prekybos taršos leidimais sistema kelia įtampą: šešios šalys prašo švelninti ETS taisykles

    ES prekybos taršos leidimais sistema kelia įtampą: šešios šalys prašo švelninti ETS taisykles

    Šešios Europos Sąjungos valstybės įspėja, kad griežtinamos prekybos taršos leidimais sistemos ETS taisyklės gali didinti gamybos kaštus ir skatinti pramonės perkėlimą už ES ribų. Jų teigimu, didžiausią spaudimą jaučia energijai imlūs sektoriai, tokie kaip plieno, cemento, aliuminio ir chemijos pramonė.

    Susitikime Briuselyje Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos atstovai akcentavo, kad pramonę vienu metu veikia keli veiksniai. Tarp jų minimos išaugusios energijos kainos, geopolitinis nestabilumas ir sparčiau nei anksčiau griežtinami taršos reikalavimai.

    Kas labiausiai ginčijama?

    Diskusijų centre atsidūrė planuojami nemokamų taršos leidimų pokyčiai 2026–2030 metų laikotarpiui. Europos Komisija gegužės 11 dieną paskelbė ketinanti reikšmingai mažinti nemokamai skiriamų leidimų apimtis, kai kuriais atvejais iki maždaug 50 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu.

    Ministrai teigia, kad toks tempas ne visada atitinka realias technologines galimybes. Pasak jų, dalis gamyklų vis dar priklausomos nuo iškastinio kuro generuojamos šilumos, o alternatyvos arba nėra pakankamai išvystytos, arba išlieka pernelyg brangios, kad būtų plačiai diegiamos.

    Italija ir Austrija remia pokyčius

    Šių šešių šalių parengtą poziciją palaikė ir Italija bei Austrija, pastaruoju metu raginusios iš esmės peržiūrėti ETS veikimą. Jų argumentas paprastas: kai energijos kainos kyla, papildoma anglies dioksido kainos dedamoji tampa vis labiau juntama galutiniuose produktuose ir mažina Europos gamintojų konkurencingumą.

    Italijos pramonės ministras Adolfo Urso teigė, kad pramonės situacija buvo įtempta dar iki naujausių geopolitinių sukrėtimų. Jo žodžiais, sprendimų reikėjo anksčiau, tačiau dabar jų reikia dar labiau.

    „Reikėjo imtis veiksmų dar prieš karą. Neaišku, kada jis baigsis. To reikėjo tada, o dabar to reikia dar labiau, kad suvaldytume situaciją“, – sakė A. Urso.

    Austrijos federalinis ekonomikos ir energetikos ministras Wolfgang Hattmannsdorfer taip pat pabrėžė, kad vien plieno gamintojams per artimiausius penkerius metus gali reikėti investuoti apie 1–2 mlrd. eurų į dekarbonizaciją. Jo teigimu, nemokamų leidimų mažinimas šiuo metu vis dažniau tampa konkurenciniu minusu Europos pramonei.

    „Nemokami ETS sertifikatai turėtų būti pratęsti, nes ši sistema vis labiau tampa konkurenciniu trūkumu Europos pramonei“, – sakė W. Hattmannsdorfer.

    Ką siūlo Europos Komisija?

    Šalys, keliančios klausimą, pabrėžia, kad jos nesiūlo atsisakyti klimato politikos, bet ragina pereiti prie pragmatiškesnio grafiko. Tarp siūlymų minimas laikinas etalonų įšaldymas dabartiniame lygyje ir metodikos koregavimas, kad ji geriau atspindėtų realius gamybos pajėgumus bei energijos struktūrą atskirose šakose.

    Europos Komisijos pramonės komisaras Stephane Séjourné leido suprasti, kad Komisija gali svarstyti lankstesnį požiūrį, pritaikant nemokamų leidimų skyrimą konkretiems sektoriams. Jis taip pat priminė, kad ES turi finansinių priemonių, skirtų pramonės dekarbonizacijos investicijoms skatinti, įskaitant maždaug 30 mlrd. eurų fondus, finansuojamus iš ETS kvotų.

    „Taip pat svarstysime pritaikytą metodiką, kuri būtų lankstesnė ir labiau atitiktų sektorių realybę, kad ateityje neatsidurtume tokioje pačioje situacijoje“, – sakė S. Séjourné.