Tag: Energijos kainos

  • Lenkijos vyriausybė žada „įšaldyti“ dujų kainas, Tuskas kalba ir apie elektrą

    Lenkijos vyriausybė paskelbė planą „įšaldyti“ energijos kainas namų ūkiams. Pagal šiuos ketinimus dujų kaina 2027 metais turėtų likti dabartiniame lygyje – 197,29 zloto už megavatvalandę (MWh).

    Apie tai kalbėdamas ministras pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat užsiminė, kad bus dirbama ir su elektros energijos kainomis. Kol kas detalesni sprendimai dėl elektros nebuvo išdėstyti, tačiau kryptis – ieškoti būdų stabilizuoti kainas gyventojams.

    Toks kainų „įšaldymo“ planas reiškia siekį apsaugoti namų ūkius nuo galimų kainų šuolių ateityje. Pateiktas konkretus dujų kainos dydis rodo, kad valdžia orientuojasi į aiškų atskaitos tašką, kurį būtų galima išlaikyti ir po kelerių metų.

    Gyventojams tai aktualu todėl, kad energijos kainos tiesiogiai atsispindi kasdienėse išlaidose – nuo šildymo iki maisto gaminimo, o elektros kaina svarbi praktiškai visiems namų ūkiams. Kol kas aišku tik tai, kad dujų kainai numatomas konkretus „lubų“ lygis, o sprendimai dėl elektros dar tik rengiami.

  • Anglies kaina Europoje smuko iki 130 dolerių už toną – ji apie 47 proc. pigesnė už dujas

    Europoje anglies kainos pastaruoju metu mažėja, tačiau kuras išlieka konkurencingas – anglis, perskaičiavus į energijos vienetą ir įvertinus CO2 emisijų kaštus, yra apie 47 proc. pigesnė už gamtines dujas.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, šiuo metu energetinė anglis Europoje kainuoja maždaug 130 JAV dolerių už toną. Tai ją paverčia patrauklia alternatyva tada, kai dujų kainos išlieka aukštesnės.

    Rinką veikia geopolitika ir žaliavų pasiūla: pasikeitus investuotojų lūkesčiams dėl konflikto su Iranu, per savaitę krito naftos ir dujų kainos, o tai atsiliepė ir anglies segmentui.

    Kita svarbi kryptis – Kinija: jei šalyje didės anglies gavyba, importo poreikis gali mažėti, o tai darytų papildomą spaudimą kainoms tarptautinėje rinkoje.

    Anglis išlieka konkurencinga

    Anot analitiko Jakubo Szkopekto („Erste Securities Polska“), energetinės anglies kainos smuko kartu su visu energijos žaliavų „krepšeliu“. Jis pabrėžia, kad net ir įskaičiavus emisijų sąnaudas anglis šiuo metu išlieka reikšmingai pigesnė už dujas.

    Tokio kainų skirtumo išlikimas, vertinama, galėtų palaikyti santykinai stiprią paklausą iš energetikos sektoriaus. Tuo pat metu rizika angliai – tolesnis dujų pigimas, jei derybos su Iranu atneštų proveržį.

    Europoje stebimas ir dujų atsargų klausimas: nurodoma, kad dujų saugyklų užpildymas siekia apie 73 proc., o rinkos komentaruose išskiriamas santykinai žemesnis lygis Vokietijoje – mažiau nei 60 proc.

    Kinijos sprendimai gali daryti spaudimą kainoms

    Iš pasaulinės perspektyvos reikšmingas veiksnys – Kinijos gavybos politika. Minima, kad Shanxi provincijos valdžia, kuri atstovauja vienam svarbiausių gavybos regionų, ragina atnaujinti kasyklų darbą ir didinti gamybą.

    Jeigu pasiūla Kinijoje augs, šaliai gali reikėti mažiau importo, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms jūrinėje (tarptautinėje) prekyboje.

    Koksuojamosios anglies rinkoje – atskira dinamika

    Koksuojamosios anglies, naudojamos plieno gamybai, kainos taip pat smuko – australietiškos žaliavos kaina nurodoma apie 255–259 JAV dolerius už toną. Kartu fiksuotas ir Australijos eksporto sumažėjimas spalį, nors metinis eksportas vis dar didesnis nei prieš metus.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į besikeičiančią pirkėjų struktūrą: vis daugiau australietiškos koksuojamosios anglies nuperka Kinija, o mažiau – Indija ir Pietų Korėja.

    Artimiausiomis savaitėmis anglies kainų kryptį, vertinama, labiausiai lems derybų su Iranu eiga, dujų kainos Europoje, dujų atsargų dinamika ir Kinijos gavybos didėjimo mastas.

  • Euro zonoje infliacija spalį pakilo iki 4 proc.: Lietuvoje ji išliko didžiausia – 6,1 proc.

    Euro zonoje infliacija spalį pakilo iki 4 proc.: Lietuvoje ji išliko didžiausia – 6,1 proc.

    Euro zonoje metinė infliacija spalį pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis per daugiau nei trejus metus. Pagrindine kainų augimo priežastimi išliko brangusi energija.

    Greitąjį įvertį paskelbęs „Eurostat“ nurodė, kad rugsėjį metinė infliacija siekė 3,8 proc., o ekonomistai spalio rezultatui prognozavo būtent 4 proc. Vien per spalį, palyginti su rugsėju, kainos euro zonoje ūgtelėjo 0,4 proc.

    4 proc. rodiklis yra didžiausias nuo 2023 metų rugsėjo, kai infliacija euro zonoje siekė 4,3 proc. Taip pat tai reiškia, kad kainos kyla dukart sparčiau nei Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamas 2 proc. tikslas.

    Tuo metu vadinamoji bazinė infliacija, į kurią neįtraukiami energijos, maisto, alkoholio ir tabako produktai, išliko 2,5 proc. Tai rodo, kad didžiausią spaudimą kainoms ir toliau daro būtent energijos komponentas.

    Energija vėl tapo pagrindiniu veiksniu

    „Eurostat“ duomenimis, energijos kainos buvo 20,8 proc. didesnės nei prieš metus (rugsėjį metinis augimas siekė 18,9 proc.). Vien per spalį energijos kainos pakilo 1,4 proc.

    Energija sudaro apie 9 proc. euro zonos „pirkinių krepšelio“, todėl, esant tokiam metiniam šuoliui, ji prie bendro 4 proc. infliacijos rodiklio prisidėjo maždaug 1,9 procentinio punkto. Kitaip tariant, beveik pusę bendros infliacijos paaiškina energijos brangimas.

    Paslaugų kainų augimas nežymiai paspartėjo iki 3,3 proc. (nuo 3,2 proc.). Kadangi paslaugos sudaro beveik pusę krepšelio, net ir nedideli pokyčiai šiame segmente daro apčiuopiamą įtaką bendrai infliacijai.

    Maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas siekė 1,6 proc. (rugsėjį – 1,3 proc.). Neapdoroto maisto – pavyzdžiui, šviežių vaisių, daržovių ar mėsos – infliacija paspartėjo iki 4,6 proc. nuo 4 proc., o tai gali reikšti, kad energijos kainų šokas vis labiau atsispindi ir parduotuvių lentynose.

    Kur kainos kilo sparčiausiai ir kur – lėčiausiai?

    Didžiausias šuolis fiksuotas Italijoje: metinė infliacija čia pakilo iki 5,6 proc. nuo 4,2 proc. rugsėjį. Per vieną mėnesį kainos Italijoje paaugo 1,2 proc. – tai didžiausias mėnesinis kilimas euro zonoje.

    Belgijoje infliacija pakilo iki 5,2 proc. nuo 4,5 proc., Suomijoje – iki 3,4 proc. nuo 2,7 proc. Graikijoje metinė infliacija pasiekė 5,6 proc., Estijoje – 3,6 proc., Prancūzijoje – 3,8 proc., Bulgarijoje – 6 proc., Portugalijoje – 3,9 proc.

    Iš viso infliacija paspartėjo 13-oje iš 21 euro zonos valstybių, šešiose sulėtėjo, o dviejose liko nepakitusi.

    Aukščiausia infliacija euro zonoje ir toliau fiksuojama Lietuvoje – 6,1 proc., tiek pat kaip ir rugsėjį. Bulgarija, įsivedusi eurą 2026 metų sausio 1 dieną, išliko antra pagal šį rodiklį su 6 proc. metine infliacija.

    Mažiausia infliacija užfiksuota Maltoje – 2,3 proc. Toliau rikiuojasi Vokietija su 2,8 proc. ir Slovakija su 2,9 proc.

    Vokietija išsiskyrė: kainos net kiek smuko

    Vokietija tapo ryškiausia išimtimi: metinė infliacija joje sumažėjo iki 2,8 proc. nuo 3,3 proc., o kainos, palyginti su rugsėju, smuko 0,1 proc.

    Pagrindinė priežastis – nuo spalio 1 dienos iki metų pabaigos galiojantis degalų mokesčių sumažinimas. Kadangi Vokietija yra didžiausia euro zonos ekonomika, šis kritimas turėjo reikšmės ir bendram euro zonos vidurkiui.

    Infliacija taip pat kiek sumažėjo Ispanijoje (iki 4,9 proc. nuo 5 proc.) ir Liuksemburge (iki 4,9 proc. nuo 5,2 proc.). Nedidelių mažėjimų fiksuota ir Austrijoje, Maltoje bei Slovakijoje.

    Ką tai gali reikšti ECB sprendimams?

    ECB spalio 29 dieną paliko indėlių palūkanų normą 2,5 proc. po to, kai ją kėlė birželį ir rugsėjį. ECB vadovė Christine Lagarde tuomet teigė, kad buvo svarstytas ir dar vienas didinimas, bet galiausiai nuspręsta palaukti.

    Spalio infliacijos duomenys rodo dvilypę situaciją: bendras rodiklis kyla ir yra dukart didesnis už tikslą, tačiau bazinė infliacija nejuda. Ekonomistai svarsto, ar energijos brangimas persimes į platesnį kainų ratą – pavyzdžiui, atlyginimus, nuomą ar paslaugų kainas.

    Oxford Economics ekonomistas Nicola Nobile komentare teigė, kad šie duomenys sustiprina argumentus dėl galimo palūkanų didinimo gruodį. Tuo metu „Pantheon Macroeconomics“ ekonomistai Claus Vistesen ir Melanie Debono prognozavo 25 bazinių punktų didinimą gruodį ir dar vieną – 2027 metų kovą.

    Prognozių rinkose gruodžio 16–17 dienomis vyksiančiame ECB posėdyje ketvirčio punkto didinimo tikimybė vertinta apie 84 proc. Būtent tame posėdyje turėtų būti pristatytos ir naujos ECB ekonominės prognozės.

  • Lenkija – žvakių ir kapinių žibintų supergalybė: rinka verta apie 170 mln. eurų ir 100 000 darbo vietų

    Lapkričio 1 diena žvakių ir kapinių žibintų gamintojams yra svarbiausia metų data, nes būtent prieš Vėlines susidaro didžiausia paklausa. Šiemet prekybininkai Lenkijoje kalba apie ramesnį sezoną nei pernai, tačiau didžiausią nerimą kelia ne dabartis, o ateinantys mėnesiai.

    Rinkos vertė vertinama maždaug 170–180 mln. eurų per metus, o visoje tiekimo grandinėje gali dirbti apie 100 000 žmonių. Tai apima ne tik pačių žibintų ir žvakių gamintojus, bet ir stiklo, plastiko detalių, dagčių, pakuočių bei logistikos sektorius.

    Lenkija laikoma viena svarbiausių kapinių žibintų gamintojų pasaulyje: minima lyderystė Europoje ir itin stiprios pozicijos globaliai. Produkcija keliauja ne tik į kaimynines šalis, bet ir į tolimesnes rinkas, o eksporto sėkmę palaiko dideli gamybos mastai ir platus dizainų pasirinkimas.

    „Kapinių žibintų ir žvakių versle lapkričio 1-oji yra metų finalas, o planavimas prasideda iš anksto: žaliavų kontraktai dažnai sudaromi dar žiemą“, – sakė Lenkijos žvakių ir kapinių žibintų gamintojus vienijančios asociacijos vadovas Łukasz Kuchta.

    Nors kainos vartotojams, pasak prekybininkų, šiemet daug kur išliko panašios arba tik nežymiai didesnės, spaudimą pramonei didina energijos kaštai ir žaliavų brangimas. Ypač svarbūs yra ištekliai, kurie tiesiogiai lemia savikainą: parafinas, stiklas, plastikai ir jų gamybai reikalinga energija.

    Sektorius pabrėžia, kad kai kurie kainų pokyčiai „vėluoja“ dėl iš anksto sudarytų sutarčių, todėl dalis poveikio gali pasimatyti tik vėliau. Tai reiškia, kad artimiausiame sezone gamintojams gali tekti rinktis tarp mažesnių maržų ir didesnių galutinių kainų.

    Keičiasi skonis ir pirkimo įpročiai

    Prekybos vietose prieš Vėlines matyti ir kitas dalykas: pirkėjai dažniau renkasi paprastesnius, neutralių spalvų gaminius, o įmantrios plastikinės dekoracijos praranda populiarumą. Pardavėjai taip pat pastebi, kad dalis žmonių perka tik žvakių įdėklus, o tai mažina uždarbį, nes šių prekių marža paprastai mažesnė.

    Kartu stiprėja ir praktinis taupymas: vietoj didesnio kiekio brangesnių žibintų dažnai nuperkama mažiau vienetų. Tokia tendencija paprastai matoma tada, kai namų ūkių biudžetą spaudžia bendras pragyvenimo brangimas ir išaugusios sąskaitos už energiją.

    Ekologija ir alternatyvos tradiciniam liepsnos žibintui

    Gamintojai vis dažniau akcentuoja „ekologizaciją“: naudojama švaresnė parafina, didėja augalinės kilmės priemaišų dalis, o žaliavos iš perdirbimo tampa kasdienybe. Pavyzdžiui, plastikinės detalės neretai gaminamos iš perdirbto granuliato, o stiklo komponentuose plačiai naudojama stiklo duženų žaliava.

    Švaresnės sudėties vaškas ir aukštesnės kokybės komponentai padeda mažinti dūmingumą, tačiau kartu didina savikainą. Dėl to įmonės bando išlaikyti balansą tarp gaminio kokybės, aplinkosauginių lūkesčių ir pirkėjui priimtinos kainos.

    Dar viena kryptis – alternatyvos klasikiniams žibintams: rinkoje vis dažniau siūlomi baterijomis maitinami ar su mažais saulės elementais veikiantys žibintai. Vis dėlto dalis pirkėjų į tokius sprendimus žiūri skeptiškai, nes tradicinė liepsna daugeliui išlieka svarbia ritualo dalimi.

  • Būsto kainos Europoje šokiruoja: kur žmonės būstui atiduoda daugiau nei 40 proc. pajamų?

    Būsto kainos Europoje šokiruoja: kur žmonės būstui atiduoda daugiau nei 40 proc. pajamų?

    Milijonams europiečių būstas tampa sunkiausia mėnesio sąskaita: Eurostato duomenimis, 2015–2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu būsto kainos ES vidutiniškai pakilo 69 proc. Daugelyje šalių brango ir nuoma, o išlaidas papildomai didino energijos bei palūkanų normų svyravimai.

    Situaciją geriausiai atspindi vadinamasis būsto išlaidų perteklius, kai namų ūkis būstui skiria daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Eurostatas skaičiuoja, kad 2025 metais ES vidurkis siekė 7,7 proc., o tai reiškia dešimtis milijonų žmonių, gyvenančių nuolatinės finansinės įtampos sąlygomis.

    Kas laikoma būsto išlaidomis?

    Eurostato metodikoje būsto išlaidos apima ne tik nuomą ar būsto paskolos palūkanas, bet ir komunalinius mokesčius: vandenį, elektrą, dujas, šildymą. Taip pat įtraukiami reguliariai patiriami kaštai, pavyzdžiui, draudimas, priežiūra, remontas ir su būstu susiję mokesčiai.

    Disponuojamosios pajamos – tai namų ūkio gaunamos pajamos po mokesčių ir socialinių įmokų, įskaitant socialines išmokas, tokias kaip pensijos. Būtent šių pajamų dalis, tenkanti būstui, leidžia palyginti, kaip skirtingose šalyse pasiskirsto našta.

    Kur našta didžiausia?

    Didžiausias būsto išlaidų pertekliaus rodiklis Europoje 2025 metais fiksuotas Graikijoje: 26,4 proc. gyventojų gyveno namų ūkiuose, kurie būstui skyrė daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Tai daugiau nei tris kartus viršija ES vidurkį.

    Tarp ES valstybių aukštai rikiuojasi Danija su 14,7 proc., Vokietija su 11,2 proc. ir Švedija su 10,8 proc. Virš ES vidurkio taip pat atsidūrė Estija su 8,8 proc., Čekija su 8,2 proc. ir Liuksemburgas su 8,1 proc.

    Už ES ribų rodiklis taip pat aukštas Šveicarijoje, kur jis siekė 15,3 proc., ir Norvegijoje su 13,5 proc. Iš ES kandidačių virš vidurkio buvo Turkija su 10,0 proc., Juodkalnija su 8,7 proc. ir Serbija su 7,9 proc.

    Mažiausia našta 2025 metais fiksuota Kipre: tik 2,4 proc. gyventojų būstui skyrė daugiau nei 40 proc. pajamų. Palyginti nedideli rodikliai buvo ir Kroatijoje su 3,2 proc., Slovėnijoje su 3,5 proc. bei Slovakijoje su 3,5 proc.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno paaiškinimo nėra: rezultatus lemia nuosavybės ir nuomos struktūra, socialinės apsaugos modelis, pajamų nelygybė ir bendra ekonominė padėtis. Privačios nuomos rinkoje gyvenantys žmonės dažniau patiria didžiausią spaudimą, ypač miestuose, kur nuomos kainos kyla sparčiausiai.

    „Pagrindiniai veiksniai – kylantys būsto kaštai, tiek nuoma, tiek būsto kainos, ir santykinai kuklus pajamų augimas, ypač mažesnes pajamas gaunančių grupių“, – sakė ETH Zürich tyrėja dr. Hannah Widmer.

    Lyginant šalis svarbus ir kontekstas: tas pats rodiklis gali reikšti skirtingą realybę. Vienur didesnės būsto išlaidos gali būti iš dalies kompensuojamos socialinėmis išmokomis ar viešosiomis paslaugomis, kitur – tapti tiesioginiu skurdo ir įsiskolinimų rizikos veiksniu.

    „Atsižvelgiant į labai skirtingas ekonomikos ir gerovės sistemų aplinkybes, priežastys, kodėl rodikliai Graikijoje, Šveicarijoje ar Danijoje tokie aukšti, nėra vienodos, o pasekmės – taip pat“, – sakė Aalborg University vyresnioji tyrėja Rikke Skovgaard Nielsen.

    Kiek žmonių tai paliečia?

    Vien procentai neparodo masto, todėl svarbūs ir absoliutūs skaičiai: Eurostato vertinimu, daugiau nei 34 milijonai žmonių ES gyveno namų ūkiuose, kurių būsto išlaidos viršijo 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Tai viena ryškiausių socialinių ir ekonominių įtampų, susijusių su būsto prieinamumu, išraiškų.

    Pagal gyventojų skaičių daugiausia paveiktų žmonių buvo Vokietijoje – apie 9,4 milijono. Toliau sekė Turkija su 8,6 milijono, Prancūzija su 4,4 milijono, Ispanija su 3,5 milijono ir Italija su 2,9 milijono.

    Žemiausias pajamas gaunantys namų ūkiai nukenčia labiausiai. ES mastu 2025 metais tarp žmonių, kuriems gresia skurdas, būsto išlaidų pertekliaus rodiklis siekė 29,1 proc., o kai kuriose šalyse jis peržengė ir 50 proc. ribą.

    „Kai būsto kainos, nuomos, energijos kainos, palūkanos ir infliacija kyla greičiau nei pajamos, būsto dalis biudžete didėja, o vėliau auga ir dalis tų, kurie peržengia 40 proc. ribą“, – sakė TU Delft tyrėja dr. Marietta Haffner.

    Ekspertai taip pat išskiria energijos kainas kaip veiksnį, galintį ir toliau kelti būsto išlaidų naštą, nes šildymas ir elektra daugelyje namų ūkių sudaro reikšmingą mėnesinių mokėjimų dalį. Dėl to būsto prieinamumo problema vis dažniau vertinama ne tik kaip nekilnojamojo turto, bet ir kaip pajamų bei gyvenimo kaštų krizės dalis.

  • Italijoje infliacija šoktelėjo iki 5,4 proc.: energijos kainos spaudžia, auga stagfliacijos baimė

    Italijoje infliacija šoktelėjo iki 5,4 proc.: energijos kainos spaudžia, auga stagfliacijos baimė

    Italijoje metinė infliacija spalį paspartėjo iki 5,4 proc., pranešė šalies statistikos institucija Istat. Rugsėjį kainų augimas siekė 4,2 proc., tad šuolis per mėnesį tapo vienu ryškiausių šių metų pokyčių.

    Pasak Istat, kainas labiausiai kilstelėjo brangusi energija, taip pat maistas ir transporto paslaugos. Toks tempas gerokai viršija Europos Centrinio Banko siekiamą maždaug 2 proc. infliacijos lygį euro zonoje.

    Energetika vėl tampa varikliu

    Energetikos kainų įtaka infliacijai Italijoje išlieka itin didelė, nes brangstant naftai ir dujoms tai greitai persiduoda tiek degalams, tiek logistikai, tiek daliai pramonės kaštų. Dėl to vartotojai pokyčius pajunta ne tik sąskaitose už energiją, bet ir kasdienio krepšelio kainose.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energijos brangimas pavojingas tuo, jog jis gali sukelti antrinį efektą: įmonės didesnius kaštus mėgina kompensuoti keldamos kainas, o darbuotojai siekia didesnių atlyginimų. Tokia grandinė gali užtęsti infliacijos spaudimą net ir tada, kai pirminis šokas pradeda slopti.

    Euro zona auga, bet rizikos nemažėja

    Tuo pat metu nauji euro zonos duomenys rodo, kad 21 šalies bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį augo 0,4 proc. Tai daugiau, nei prognozavo rinkos, tačiau augimo tempas sulėtėjo, palyginti su 0,6 proc. antrąjį ketvirtį.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad bendrą rezultatą reikšmingai kilstelėjo itin spartus Airijos augimas, todėl be šios šalies euro zonos plėtra būtų kuklesnė. Dėl to vis dažniau kalbama apie netolygų atsigavimą ir didėjančią riziką, kad dalis valstybių gali įstrigti tarp lėto augimo ir aukštos infliacijos.

    „Euro zonos ekonomika kol kas atlaikė geopolitinių sukrėtimų poveikį, tačiau brangstanti energija žiemą gali tapti papildomu iššūkiu augimui“, – teigė ING vyriausiasis ekonomistas Bertas Colijnas.

    Skirtingi šalių scenarijai

    Duomenys rodo, kad situacija euro zonoje skiriasi: Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo 0,2 proc., o Ispanija išlaikė 0,6 proc. tempą. Tuo metu Prancūzija fiksavo 0,1 proc. nuosmukį, o Italijos ekonomika, remiantis ketvirčio dinamika, iš esmės neaugo.

    Ekonomistai tokią mozaiką vertina kaip signalą, kad bendri euro zonos rodikliai gali slėpti silpnesnes didžiųjų šalių tendencijas. Jei infliacija toliau stebins į viršų, o augimas išliks trapus, didės vadinamosios stagfliacijos rizika, kai kainos kyla, bet ekonomika beveik nejuda.

    Rinkoms tai reikštų sudėtingesnį laikotarpį: griežtesnė pinigų politika paprastai mažina infliaciją, tačiau kartu gali slopinti vartojimą ir investicijas. Dėl to artimiausi mėnesiai bus ypač svarbūs vertinant, ar energetikos brangimas taps trumpu šoku, ar ilgesne problema žiemos sezonu.

  • ECB palūkanų nekeitė, o energijos kainos kelia nerimą: ką tai gali reikšti kredito įmokoms

    Europos Centrinis Bankas nusprendė palūkanų normų euro zonoje nekeisti. Pagrindinė indėlių palūkanų norma palikta 2,5 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų norma siekia 2,65 proc., o ribinio skolinimosi galimybės norma – 2,9 proc.

    Tokio sprendimo daugiausia tikėjosi ir finansų rinkos, nors infliacijos rodikliai euro zonoje pastaruoju metu vėl paspartėjo. Rugsėjį metinė infliacija, palyginti su rugpjūčiu, pakilo iki 3,8 proc., kai ECB tikslas išlieka 2 proc.

    Didžiausias klausimas – energija

    ECB vadovė Christine Lagarde po posėdžio pabrėžė, kad aukštos energijos kainos didina riziką infliacijai, o kartu gali slopinti ekonomikos augimą. Tai vienas svarbiausių veiksnių, kodėl palūkanų trajektorija artimiausiais mėnesiais išlieka neapibrėžta.

    Banko vertinimu, energijos kainos pastaruoju metu kilo labiau, nei buvo numatyta ankstesnėse prognozėse. Tokia dinamika paprastai persiduoda į platesnį kainų lygį per transporto, gamybos ir paslaugų sąnaudas, todėl infliacija gali užsitęsti ilgiau.

    „Energijos kainos ir toliau kyla, o tai didina infliacijos augimo ir ekonomikos sulėtėjimo riziką“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo paskutinio posėdžio sugriežtėjo skolinimosi sąlygos. Praktikoje tai reiškia, kad kreditavimas brangsta ir tampa sunkiau prieinamas, o tai ilgainiui mažina paklausą ir padeda slopinti kainų augimą, bet kartu didina riziką lėtesniam augimui.

    Kodėl tai svarbu paskolų įmokoms?

    ECB sprendimai lemia trumpalaikių palūkanų lygį euro zonoje, o jis tiesiogiai veikia EURIBOR rodiklius. Būtent nuo jų priklauso didelės dalies būsto paskolų su kintamomis palūkanomis įmokos, todėl palūkanų „pauzė“ rinkai yra signalas, kad staigių pokyčių artimiausiu metu gali ir nebūti.

    Vis dėlto energijos kainų šuoliai išlieka kertine rizika: jei jie išprovokuotų naują infliacijos bangą, ECB galėtų būti priverstas ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanas. Tokiu atveju skolinimosi kaina namų ūkiams ir verslui išliktų didesnė, o daliai gyventojų tai reikštų lėtesnį finansinės naštos mažėjimą.

    Kitos datos ir platesnis fonas

    Kitas ECB posėdis numatytas gruodžio 16–17 dienomis, kai taip pat tikimasi atnaujintų ekonominių vertinimų ir prognozių. ECB ir toliau kartoja principą, kad palūkanų sprendimai priklausys nuo gaunamų duomenų, o iš anksto įsipareigojimų dėl palūkanų kelio nebus.

    Rinkoms tai svarbu ne tik euro zonoje: ECB tonas ir sprendimai dažnai tampa orientyru ir kitų Europos šalių diskusijoms apie palūkanų kryptį, ypač kai infliaciją vėl pradeda kelti energijos kainų svyravimai.

  • Britanija kelia mokesčius bankams ir dalins paramą: 5 svarbiausi biudžeto akcentai

    Britanija kelia mokesčius bankams ir dalins paramą: 5 svarbiausi biudžeto akcentai

    Naujas biudžetas: augimas ir lėtėjimas

    Jungtinės Karalystės finansų ministras Johnas Healey pristatė pirmąjį savo biudžetą ir pakoregavo ekonomikos perspektyvas. Pasak jo, bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 1,2 proc., kiek sparčiau nei ankstesnis 1,1 proc. vertinimas.

    Kartu įspėta, kad tempas gali blėsti: 2027 metais augimas prognozuojamas apie 1,0 proc. Tai reikštų silpnesnį scenarijų nei anksčiau skelbtos ambicingesnės prognozės, o pagrindinė rizika siejama su energijos kainomis ir geopolitine įtampa.

    Bankams dvigubinamas papildomas mokestis

    Vienas ryškiausių biudžeto sprendimų nukreiptas į finansų sektorių. Vyriausybė paskelbė didinsianti papildomą pelno mokestį bankams, veikiantiems Jungtinėje Karalystėje.

    Papildomas tarifas dvigubinamas iki 6 proc., o surinktos lėšos numatytos kaip dalis finansavimo priemonių energijos sąskaitų naštai mažinti. Toks žingsnis atspindi politinį siekį dalį krizių kainos perkelti sektoriams, kurie pastaraisiais metais demonstravo didesnį atsparumą.

    Gyventojams žadama tiesioginė parama energijai

    Biudžete numatyta vienkartinė tiesioginė išmoka gyventojams, kuri turėtų amortizuoti šaltuoju sezonu išaugusių sąskaitų smūgį. Skelbiama, kad po maždaug 115 eurų turėtų gauti apie 20 milijonų namų ūkių.

    Vyriausybė pabrėžia, kad priemonė skirta sumažinti spaudimą labiausiai pažeidžiamiems vartotojams ir stabilizuoti namų ūkių finansus iki pavasario. Energetikos kainų šuoliai siejami su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to brangstančiais ištekliais.

    Pirmojo būsto kaupimas: naujas ISA modelis

    Taip pat pristatyti pokyčiai būsto įsigijimui skirtoje taupymo sistemoje. Skelbiama, kad First-Time Buyer ISA turėtų pakeisti Lifetime ISA, o taisyklės būtų koreguojamos taip, kad pirkėjai nepatirtų nuostolių, jei pasirinktas būstas viršytų nustatytą kainos ribą.

    Numatyta, kad tokiais atvejais žmogus vis tiek atgautų bent jau savo įmokas. Šis sprendimas pristatomas kaip bandymas prisitaikyti prie brangstančio nekilnojamojo turto realybės ir sumažinti bausminį efektą tiems, kurie taupo pirmam būstui.

    „Kiekvienam jaunam žmogui, kuris sunkiai dirba, taupo ir svajoja apie pirmąjį būstą, aš imuosi veiksmų“, – sakė Johnas Healey.

    Pokyčiai pensijoms ir socialinei globai

    Biudžete patvirtinti ir pakeitimai vadinamajai trigubai apsaugai, kuri paprastai užtikrina, kad valstybinė pensija kasmet didėtų pagal didžiausią iš trijų rodiklių: infliaciją, vidutinio darbo užmokesčio augimą arba 2,5 proc. Kartu paskelbta apie planus kurti naują nacionalinę socialinės globos sistemą.

    Finansų ministras teigė, kad priemonių paketas ilgainiui turėtų duoti reikšmingą fiskalinį efektą ir sumažinti spaudimą sveikatos apsaugos sistemai, nes daugiau pagalbos būtų suteikiama anksčiau, o našta mažiau kristų šeimoms.

    „Tai padės sutaupyti 17 milijardų eurų per metus iki 2030-ųjų pabaigos ir apie 58 milijardus eurų iki 2050 metų“, – sakė Johnas Healey.

    Daugiau mokesčių paliekama regionams

    Dar vienas akcentas susijęs su fiskaliniu decentralizavimu. Vyriausybė paskelbė planą iki dešimtmečio pabaigos vietos valdžiai palikti 100 proc. verslo mokesčių pajamų, taip didinant regionų finansinį savarankiškumą.

    Nuo kitų metų 20 proc. šių pajamų numatoma nukreipti merams, o nuo 2028 metų dalis pajamų mokesčio įplaukų taip pat turėtų pasiekti vietos lygmenį. Tikimasi, kad tai paskatins savivaldybes aktyviau konkuruoti dėl investicijų ir greičiau spręsti infrastruktūros poreikius.

  • „BASF“ kelia pelno kartelę: Irano karo sukelti kainų šuoliai keičia chemijos rinką Europoje

    „BASF“ kelia pelno kartelę: Irano karo sukelti kainų šuoliai keičia chemijos rinką Europoje

    Vokietijos chemijos pramonės milžinė „BASF“ antrą kartą 2026 metais pagerino metines pelno prognozes, teigdama, kad rezultatams reikšmingai padėjo po Irano karo paaštrėjęs žaliavų ir energijos brangimas. Bendrovė pranešė, kad daliai produkcijos kainos buvo didinamos reaguojant į išaugusias sąnaudas.

    „BASF“ dabar tikisi, kad 2026 metais pagrindinis veiklos pelnas sieks nuo 7,4 iki 7,8 mlrd. eurų, kai anksčiau prognozuota nuo 6,9 iki 7,7 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad kainodaros sprendimai ir paklausos išlaikymas leido amortizuoti sąnaudų šoką.

    Trečiąjį ketvirtį „BASF“ pagrindinis veiklos pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 15 proc. ir pasiekė 1,6 mlrd. eurų. Pardavimai per ketvirtį didėjo 14 proc. iki 16,4 mlrd. eurų, o įmonė pažymėjo, kad didžiausią įtaką turėjo aukštesnės kainos.

    „Augimą daugiausia lėmė gerokai didesnės kainos ir nežymiai išaugę pardavimų apimtys“, – teigiama „BASF“ pranešime.

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais patiria spaudimą dėl aukštų energijos kainų, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir stiprėjančios Azijos gamintojų konkurencijos. Šie veiksniai skatina gamintojus peržiūrėti tiekimo grandines, investicijų kryptis ir gamybos geografiją, o kainų svyravimai tampa vienu svarbiausių pelningumo kintamųjų.

    „BASF“ tęsia pertvarką, apimančią darbo vietų mažinimą pagrindinėje būstinėje Liudvigshafene, siekiant sumažinti kaštus ir padidinti efektyvumą. Tuo pat metu bendrovė plečia veiklą Azijoje: anksčiau šiemet ji atidarė didelį chemijos kompleksą Kinijoje, skirtą regiono rinkoms.

    Įmonė taip pat svarsto galimą kelių milijardų eurų vertės Vokietijos konkurentės „Evonik“ įsigijimą. Tokia konsolidacija galėtų sustiprinti žaliavų tiekimą ir sumažinti įsigijimo kaštus, tačiau bet kokį sandorį dar vertintų konkurencijos priežiūros institucijos ir rinkos reguliuotojai.

  • Šildymo sąskaitos mažėja, bet ne visiems: hibridinis šildymas su šilumos siurbliu senam namui?

    Kylančios energijos kainos ir svyruojanti kuro rinka vis dažniau verčia gyventojus rinktis ne vieną, o kelis šildymo šaltinius. Vienas sparčiausiai populiarėjančių sprendimų modernizuojamuose būstuose – hibridinis šildymas, kai šilumos siurblys dirba kartu su dujiniu kondensaciniu katilu, granuline krosnimi ar kitu tradiciniu įrenginiu.

    Toks derinys leidžia išnaudoti šilumos siurblio efektyvumą, kai lauke nėra didelių šalčių, o esant labai žemai temperatūrai šildymą perima arba padeda antras šaltinis. Praktikoje tai mažina riziką, kad šalčiausiomis dienomis elektros sąnaudos šoktels dėl elektrinių tenų darbo ar sumažėjusio siurblio našumo.

    Kaip veikia hibridinis režimas?

    Pagrindinis sistemos elementas yra automatikos valdiklis, kuris stebi lauko temperatūrą ir parenka ekonomiškiausią veikimo scenarijų. Įprastai švelnesnėmis dienomis šilumos siurblys šildo vienas, nes tokiomis sąlygomis jo sezoninis efektyvumas būna didžiausias.

    Priartėjus prie vadinamojo bivalentinio taško, dažnai apie minus 5–7 laipsnius, sistema gali pereiti į mišrų režimą. Tuomet šilumos siurblys dirba nuolat, o katilas ar kitas šaltinis įsijungia tam, kad padengtų pikinius poreikius ir palaikytų reikiamą temperatūrą sistemoje.

    Esant stipresniems šalčiams, pavyzdžiui, kai temperatūra krenta žemiau minus 15 laipsnių, ekonomiškiau gali būti laikinai šildyti vien katilu ar krosnimi. Tokiu atveju automatikos tikslas – apsaugoti nuo brangaus elektrinio pašildymo, kuris kai kuriuose įrenginiuose įsijungia siekiant išlaikyti aukštą vandens temperatūrą radiatoriams.

    Kada tai tinka senesniems namams?

    Hibridinis šildymas dažniausiai svarstomas senesniuose ar tik iš dalies apšiltintuose namuose, kuriuose išlikę aukštatemperatūriai radiatoriai. Tokiems pastatams vien šilumos siurblys ne visada yra optimalus sprendimas, nes esant šalčiui gali prireikti aukštesnės tiekiamo vandens temperatūros, o tai mažina efektyvumą ir didina elektros vartojimą.

    Kita dažna situacija – kai namuose jau yra sumontuotas veikiantis dujinis kondensacinis katilas. Tuomet hibridinis sprendimas leidžia katilo neišmontuoti ir papildomai įrengti šilumos siurblį, abiem įrenginiams dirbant kaip vienai sistemai ir parenkant pigesnį režimą pagal sąlygas.

    Ekspertai pabrėžia, kad reali ekonomija labiausiai priklauso nuo pastato šilumos nuostolių, šildymo sistemos temperatūrinių režimų ir teisingai parinktos galios. Dėl to prieš priimant sprendimą dažniausiai rekomenduojamas šilumos poreikio skaičiavimas, sistemos balansavimas ir automatikos sureguliavimas.

    Privalumai, trūkumai ir ką įvertinti

    Didžiausias privalumas – lankstumas, kai skirtingomis sąlygomis galima rinktis ekonomiškesnį šaltinį ir sumažinti riziką, kad sąskaitos išaugs šalčiausiomis dienomis. Taip pat svarbi ir patikimumo pusė: sugedus vienam įrenginiui ar sutrikus vieno kuro tiekimui, šildymas gali būti užtikrinamas kitu.

    Tačiau hibridinis sprendimas dažniausiai reiškia didesnes pradines investicijas, nes reikia dviejų šilumos šaltinių ir išmanesnės automatikos. Taip pat tenka planuoti dviejų įrenginių priežiūrą bei aptarnavimą ir turėti pakankamai vietos katilinei ar techninei patalpai.

    Planuojantiems tokį šildymą rekomenduojama įvertinti ir ilgalaikį scenarijų: elektros ir dujų kainų svyravimus, galimą paramą pastatų renovacijai, taip pat galimybę ateityje integruoti saulės elektrinę. Tokiu atveju šilumos siurblys gali tapti dar patrauklesnis, o hibridinis modelis – pereinamuoju sprendimu iki pilnos pastato modernizacijos.