Kriminalinė literatūra – populiariausia kryptis
Kriminalinė literatūra pastaraisiais metais išlieka viena skaitomiausių Europoje, o Šiaurės šalyse jos populiarumas ypač ryškus. Audioknygų ir elektroninių knygų bumas dar labiau sustiprino trilerių ir detektyvų pozicijas, nes šio žanro istorijos dažnai klausomos kelionėse ar kasdienėje rutinoje.
Islandijoje ši tendencija atrodo paradoksali: šalis tarptautiniuose saugumo ir gyvenimo kokybės reitinguose paprastai minima tarp lyderių. Vis dėlto būtent čia kriminaliniai romanai tapo dominuojančiu literatūros segmentu, o vietos autoriai sėkmingai konkuruoja pasaulinėje rinkoje.
Kuo išsiskiria islandiškasis noir?
Rašytojai Ragnar Jónasson ir Yrsa Sigurðardóttir, dažnai įvardijami kaip islandiškojo noir veidai, sako, kad svarbiausias šio žanro elementas yra pati sala. Izoliacija, atšiaurūs orai ir nedidelė populiacija kuria kitokį psichologinį foną nei didmiesčiuose gimstančios kriminalinės istorijos.
Nedidelėje visuomenėje atstumas tarp žmonių trumpas, todėl pasakojimuose daugiau asmeninių ryšių, reputacijos ir paslapčių, kurias sunku išlaikyti. Toks kontekstas leidžia kurti įtampą ne vien per nusikaltimą, bet ir per tai, ką bendruomenė nutyli bei kaip desperatiškai saugo savo įvaizdį.
„Ji tiesiog šalta ir tyli“, – sakė Yrsa Sigurðardóttir, paprašyta apibūdinti Islandiją kaip personažą.
„Ji kaip tigras: graži ir stipri, bet gali būti atšiauri ir žiauri“, – sakė Ragnar Jónasson.
Kodėl traukia tamsios istorijos?
Pasak Yrsos Sigurðardóttir, detektyvai veikia kaip pabėgimas ir kartu suteikia tai, ko realybėje dažnai pritrūksta: aiškų pažadą, kad istorija turės sprendimą. Nusikaltimas knygoje dažniausiai išnarpliojamas, o teisingumas vienaip ar kitaip įvyksta, todėl skaitytojui tai tampa tvarkos atkūrimo patirtimi.
Ragnar Jónasson pabrėžia, kad islandai turi gilią pasakojimo tradiciją, siekiančią viduramžių sagas. Jose netrūko keršto, garbės, teisinių ginčų ir žūčių, todėl šiandieninis susidomėjimas kriminalinėmis istorijomis, jo vertinimu, yra ne naujovė, o senos kultūrinės gyslos tęsinys.
Nuo vertimų iki pasaulinių ekranų
Ragnar Jónasson karjerą pradėjo versdamas Agathos Christie kūrinius ir vėliau išplėtojo dvi plačiai žinomas serijas, tarp jų „Hulda“ ir „Dark Iceland“. Vienas jo romanų buvo adaptuotas į televizijos serialą, o pats autorius pasakojo, kad filmavimo aikštelėje stipriausią įspūdį paliko scenos, kurias jis pats buvo sugalvojęs, bet ekrane jos atrodė daug brutalesnės ir realesnės.
Yrsa Sigurðardóttir į literatūrą atėjo iš civilinės inžinerijos, pradėjusi nuo vaikams skirtų knygų. Vėliau ji pasuko į kriminalinę ir siaubo prozą, o dalis kūrinių pasiekė ir kino ekranus, prisidėdami prie islandiškojo noir atpažįstamumo už šalies ribų.
Festivalis ir požiūris į DI
Abu autoriai kartu prisidėjo prie festivalio Iceland Noir, kuris Reikjavike suburia kriminalinės literatūros bendruomenę ir pritraukia svečių iš užsienio. Festivalio formatas pabrėžia tarptautiškumą: renginiuose dažnai kalbama angliškai, o auditoriją sudaro ne vien vietos skaitytojai.
Kalbėdami apie DI įtaką kūrybai, rašytojai išliko santūrūs. Jų teigimu, DI gali imituoti stilius ir perkurti tai, kas jau sukurta, tačiau žmogaus patirties ir gyvos intencijos trūkumas ilgainiui tampa pastebimas tiek tekstuose, tiek vizualioje kūryboje.
„Kultūra, mano supratimu, visada bus kuriama žmonių“, – sakė Ragnar Jónasson.
Rašytojai taip pat atskleidė, kad yra parašę bendrą trilerį, kurio veiksmas susijęs su urvu ir Islandijos aukštikalnėmis. Knygos pavadinimas ir tiksli pasirodymo data dar neskelbiami, tačiau planuojama, kad daugiau detalių paaiškės artimiausiame Iceland Noir renginyje.
Leave a Reply