Stambialapės hortenzijos yra vienos įspūdingiausių sodo gėlių, tačiau jos jautriai reaguoja į pirmuosius rimtesnius šalčius. Dauguma veislių žiedinius pumpurus suformuoja ant praėjusių metų ūglių, todėl nušalus pumpurams vasarą dažnai lieka tik vešli lapija be žiedų.
Dėl to svarbiausia ne tik uždengti krūmą, bet ir parinkti tinkamą laiką bei medžiagas. Pavojingos ne vien žemos temperatūros, bet ir žvarbus vėjas, staigūs atšilimai, po kurių seka speigai, bei drėgmės perteklius, skatinantis ūglių pašutimimą.
Kaip suprasti, kada dengti?
Hortenzijų nereikėtų skubėti sandariai apkloti ankstyvą rudenį, kai dar vyrauja šilti orai. Per anksti uždengus krūmą, viduje kaupiasi drėgmė ir šiluma, o tai didina pelėsio ir puvinių riziką, ypač per ilgus atšilimus.
Praktiškai saugiausia dengti tada, kai naktimis jau laikosi silpnas minusas ir augalas baigia vegetaciją, o dirvos paviršius ima pašalti. Tokiu metu krūmas būna atsparesnis, o danga tampa ne šiltnamiu, o apsauga nuo vėjo ir temperatūrų šuolių.
Paruošimas prieš uždengimą
Prieš dengiant verta sutvarkyti krūmą taip, kad po danga nesikauptų nereikalinga drėgmė. Apatiniai lapai dažniausiai pašalinami, kad ūgliai geriau sumedėtų, o sudžiūvę žiedynai nukerpami atsargiai, nepažeidžiant viršūninių pumpurų.
Jei ruduo sausas, prieš žiemą pravartu palaistyti, kad dirva būtų tolygiai drėgna. Drėgna žemė paprastai lėčiau įšąla ir stabiliau saugo šaknų zoną, tačiau svarbu neperlaistyti, kad vanduo neužsistovėtų.
Šaknų zona: mulčias ir apsauga
Hortenzijų šaknys dažnai būna arti paviršiaus, todėl pirmasis žingsnis yra šaknų zonos apšiltinimas. Aplink krūmą suformuojamas 15–20 cm mulčio sluoksnis iš rūgščios durpės, spygliuočių paklotės ar hortenzijoms tinkamos rūgštesnės žemės.
Spygliuočių paklotė naudinga tuo, kad ne tik šildo, bet ir padeda palaikyti hortenzijoms palankesnę dirvos reakciją. Mulčias turi būti sausas ir purus, kad neišprovokuotų puvinių, o pavasarį jį reikėtų palaipsniui prasklaidyti.
Kaip uždengti stambialapę hortenziją
Patikimiausia schema paremta oro tarpo sukūrimu: krūmas turi būti apsaugotas, bet kvėpuoti. Ūgliai surišami į kelias nedideles sruogas ir atsargiai palenkiami prie žemės, pritvirtinant kabėmis, kad nelūžtų ir neiškiltų atodrėkių metu.
Po ūgliais rekomenduojama patiesti eglės šakų, lentelių ar kitos sausos atramos, kad šakos nesiliestų su šlapia žeme. Ant viršaus dedamas sausų lapų arba eglišakių sluoksnis, kuris sudaro šiltą oro pagalvę ir sumažina vėjo poveikį.
Tuomet uždengimas sutvirtinamas keliais tankesnio agropluošto sluoksniais, kraštus prispaudžiant, kad nenuplėštų vėjas. Jei papildomai naudojama plėvelė nuo lietaus ir šlapdribos, būtina palikti vėdinimo tarpus šonuose, kad nesusidarytų kondensatas.
Dažniausios klaidos, dėl kurių nežydi
Viena tipinių klaidų yra per anksti ir per sandariai uždengtas krūmas, kai šiltą rudenį jis pradeda šusti. Kita klaida yra polietileno naudojimas be ventiliacijos, nes atodrėkių metu po plėvele greitai kaupiasi drėgmė ir šiluma.
Ne mažiau svarbu rudenį nenukirpti stambialapės hortenzijos viršūnių: ten dažniausiai ir būna kitų metų žiediniai pumpurai. Teisingai uždengus ir pavasarį dangą nuimant palaipsniui, krūmas greičiau atsigauna ir turi daugiau šansų gausiai žydėti.
Leave a Reply