Ruduo sode nebūtinai reiškia pilkumą: tinkamai parinkti augalai gali žydėti iki pirmųjų rimtesnių šalnų. Svarbiausia rinktis rūšis, kurios pakelia vėsesnes naktis, ir paruošti joms tinkamą vietą.
Lietuvos klimato sąlygomis rudeninis žydėjimas dažniausiai priklauso nuo dviejų dalykų: saulėtos, nuo vėjų kiek apsaugotos vietos ir gerai drenuotos dirvos. Per didelė drėgmė atvėsus orams yra dažna priežastis, kodėl augalai pradeda skursti ar pūti.
Chrizantemos rudens gėlyne
Chrizantemos laikomos ryškiausiu rudens gėlyno akcentu, nes gausiai krauna žiedus tada, kai dauguma kitų gėlių jau baigia sezoną. Daugelis veislių išlaiko dekoratyvumą ir po pirmųjų šalnų, jei augalas nėra perlaistytas.
Ilgesniam žydėjimui chrizantemoms labiausiai tinka saulėta vieta ir lengvesnė, vandens neužlaikanti dirva. Rudenį verta mažinti laistymą, o tręšimą azotu sustabdyti dar vasaros pabaigoje, kad ūgliai nespurtuotų prieš šalčius.
Rudeniniai astriai iki vėlyvo sezono
Daugiamečiai rudeniniai astriai, dažnai vadinami šalninėmis gėlėmis, paprastai pražysta rugsėjį ir gali puošti gėlyną iki vėlyvo rudens. Ypač populiarūs yra Naujosios Anglijos ir Naujosios Belgijos astriai, išsiskiriantys gausybe smulkesnių žiedų.
Šiems augalams naudinga kas kelerius metus atjauninti kerą, nes sutankėjęs vidurys prasčiau žydi ir dažniau serga. Kad žiedai būtų ryškesni, verta rinktis vietą, kurioje augalai gauna bent kelias valandas tiesioginės saulės per dieną.
Šilokai ir dekoratyviniai kopūstai
Kai rudeninės liūtys ir vėsos pradeda slopinti žydėjimą, į pirmą planą išeina augalai, kuriuos puošia žiedynų struktūra ar lapai. Šilokai vertinami dėl tvirtų, tankių žiedynų, kurie ilgai išlaiko formą ir spalvą net atšalus orams.
Dekoratyviniai kopūstai rudenį dažnai tampa net ryškesni, nes vėsesnės naktys sustiprina lapų spalvas. Jie ypač tinka gėlynų pakraščiams ir vazonams, kur norisi spalvos, kai vienmečiai jau baigia sezoną.
Kaip prižiūrėti rudeninį gėlyną?
Norint, kad gėlynas atrodytų tvarkingai iki pat sezono pabaigos, verta reguliariai pašalinti nužydėjusius žiedus ir pažeistus lapus. Tai mažina ligų riziką ir padeda augalui energiją nukreipti į naujus pumpurus.
Atvėsus orams laistymas turi būti saikingas, o dirvos paviršių galima mulčiuoti plonu sluoksniu, kad šaknys patirtų mažiau temperatūros svyravimų. Jei gėlynas vėjuotas, net paprasta užuovėja gali padėti žiedams išsilaikyti ilgiau.
Leave a Reply