CP v2

Tag: Chrizantemos

  • Neapsigaukite pirkdami chrizantemas: šios veislės dažniausiai peržiemoja ir Lietuvoje

    Neapsigaukite pirkdami chrizantemas: šios veislės dažniausiai peržiemoja ir Lietuvoje

    Daili, rutuliška chrizantema, rudenį gausiai apsipylusi žiedais, dar negarantuoja, kad ji sėkmingai peržiemos. Dalis rudenį prekyboje siūlomų augalų išauginti trumpalaikei dekoracijai, todėl šalčio ir užmirkimo gali neatlaikyti jau po pirmos žiemos.

    Renkantis chrizantemas, kurios žiemoja grunte, verta atidžiai skaityti etiketes ir ieškoti aiškios veislės pavadinimo. Ant pakuotės ar vazono dažnai nurodoma, ar tai sodo chrizantema, daugiametė žiemojanti gėlė, taip pat gali būti pateikta atsparumo šalčiui zona ir žydėjimo laikas.

    Didžiausia rizika kyla perkant bevardes chrizantemas rudenį prekybos centruose ar sezoninėse mugėse. Jos dažnai būna specialiai „pataikytos“ žydėti spalio pabaigoje, tačiau tai nepadidina atsparumo žiemai, o vėlyvas pasodinimas dar labiau sumažina šansus įsišaknyti.

    Praktikoje patikimiausios būna iš medelynų įsigytos sodo chrizantemos, pasodintos pavasarį arba vasaros pabaigoje. Tuomet augalas spėja išauginti šaknis, sukaupti maisto medžiagų ir geriau pasiruošti žiemai.

    Kas lemia, ar chrizantema peržiemos

    Žiemojimą nulemia ne tik veislė, bet ir vieta sode. Chrizantemoms dažniausiai reikia saulėtos, nuo vėjų pridengtos vietos ir laidžios dirvos, kurioje neužsistovi vanduo.

    Paradoksalu, tačiau daliai chrizantemų pavojingesnė ne didžiausia šalna, o šlapia, permaininga žiema. Užmirkus dirvai, ypač sunkesniuose molinguose plotuose, šaknys ir kerai gali pradėti pūti, net jei veislė laikoma atsparia.

    Dar vienas požymis, į kurį dažnai atkreipia dėmesį augintojai, yra žiedų dydis. Smulkiažiedės chrizantemos neretai geriau atlaiko vėją ir lietų, nes žiedynai sukaupia mažiau drėgmės ir augalas mažiau „sulūžta“ nuo svorio.

    Veislės, kurios dažnai laikomos patikimesnėmis

    Tarp dažniau rekomenduojamų žiemojančių sodo chrizantemų minimos Rubellum grupės veislės ir kai kurios smulkiažiedės formos. Viena labiausiai giriamų yra „Clara Curtis“, žydinti anksti ir ilgai, dažnai priskiriama prie patikimesnių pasirinkimų daugiametei gėlynų kompozicijai.

    Ankstyvu žydėjimu išsiskiria ir „Solar“, kurios žiedai gali pasirodyti gerokai anksčiau nei daugumos rudeninių chrizantemų. Vis dėlto net ir ši veislė jautriau reaguoja į per didelę drėgmę, todėl svarbu parinkti laidžią dirvą ir vengti užmirkimo.

    Smulkiažiedžių chrizantemų grupėje dažnai minimos „Rubra“, „Raja“ ir „Bella Gold“, kurios gėlynuose vertinamos dėl tvirtesnių stiebų ir geresnės išvaizdos lietingu oru. Tarp raudonžiedžių variantų dažnai aptariamos ir „Carmen“ bei „Monaco“, tačiau jų sėkmė grunte taip pat priklauso nuo pasodinimo laiko.

    Norint padidinti peržiemojimo tikimybę, rudenį verta nebeskatinti augalo azoto trąšomis, o atvėsus orams pasirūpinti lengva, orui laidžia danga. Dažniausiai tam tinka eglišakės, kurios sumažina temperatūrų svyravimus, bet nesukuria drėgmės „gaudyklės“ prie kero.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: jei norite daugiametės chrizantemos, rinkitės aiškiai įvardytą veislę, pirkite iš medelyno ir sodinkite ne vėliau kaip vasaros pabaigoje. Tuomet ir netikėtai atšiauresnė žiema dažniau baigiasi sėkmingu pavasariniu atžėlimu.

  • Gėlės kapams, kurios nebijo šalčio: šie augalai išsilaiko ilgiau ir reikalauja mažiau priežiūros

    Gėlės kapams, kurios nebijo šalčio: šie augalai išsilaiko ilgiau ir reikalauja mažiau priežiūros

    Ruduo daugeliui tampa laiku sutvarkyti kapavietes po vasaros ir pasiruošti Vėlinėms. Tačiau vėjas, temperatūros svyraviai, trumpesnės dienos ir retesnis laistymas greitai išryškina, kurie augalai tik gražūs parduotuvėje, o kurie išties ištvermingi. Todėl verta rinktis rūšis, kurios rudenį atrodo geriausiai ir ilgiau išlaiko dekoratyvumą.

    Praktika rodo, kad kapams tinkamiausi augalai yra tie, kurie pakelia vėsesnį orą ir neišsigąsta kelių sausų dienų. Svarbu įvertinti ir vietą: ant saulėtos, vėjuotos kapavietės jautresni sodinukai vysta greičiau, o pavėsyje kai kurios rūšys praranda spalvą ar skurdžiai žydi. Dėl to rudenines kompozicijas verta planuoti ne vien pagal spalvą, bet ir pagal atsparumą.

    Patikimi rudeniniai pasirinkimai

    Vėlyvą vasarą ir rudenį vienu populiariausių pasirinkimų išlieka chrizantemos. Kapavietėms dažniausiai renkamasi lauko chrizantemos, nes jos geriau ištveria vėsesnes naktis ir trumpus atšalimus. Spalvų gama plati, o skirtingi aukščiai leidžia lengvai priderinti augalą prie paminklo ir vazono dydžio.

    Kartu su chrizantomis dažnai sodinami viržiai, vertinami dėl ilgesnio žydėjimo ir to, kad net nužydėję gali išlaikyti tvarkingą formą. Viržiams svarbi rūgštesnė žemė, todėl sunkesnį ar šarmingą gruntą pravartu bent iš dalies pakeisti specialiu substratu. Tai vienas paprasčiausių būdų pailginti augalo dekoratyvumą iki vėlyvo rudens.

    Dar vienas praktiškas sprendimas yra našlaitės, kurios rudenį neretai žydi iki stipresnių šalnų. Jos nėra reiklios, lengvai prigyja ir leidžia sukurti ryškią kompoziciją net tada, kai dauguma vasarinių gėlių jau baigia sezoną. Svarbu tik neleisti žemei visiškai perdžiūti, ypač jei našlaitės pasodintos į mažesnį vazoną.

    Augalai, kurie gražūs ir po žydėjimo

    Ieškantiems ilgaamžiškesnio efekto verta pagalvoti apie dekoratyvinius augalus, kurie išsiskiria ne žiedais, o lapais ar uogomis. Dekoratyviniai kopūstai rudenį dažnai tik gražėja, nes atvėsus orams jų spalvos tampa intensyvesnės. Tokie augalai ypač tinka ten, kur norisi tvarkingo vaizdo kuo ilgiau, o kapavietė lankoma rečiau.

    Rečiau laistant praverčia ir šilokai, kaupiantys drėgmę mėsingose lapuose, todėl lengviau ištveria sausą periodą. Dar vienas ryškus akcentas gali būti gaulterija, kuri dėmesį patraukia dekoratyviomis raudonomis uogomis ir išlieka puošni ilgą laiką. Tokie sprendimai ypač naudingi vėjuotose vietose, kur dirva greičiau netenka drėgmės.

    Kaip pasodinti, kad laikytųsi ilgiau

    Net ir atsparūs augalai greitai praranda išvaizdą, jei sodinama į nualintą ar piktžolėmis apaugusią žemę. Prieš sodinant verta pašalinti senas šaknis, išravėti piktžoles, supurenti dirvą ir, jei reikia, papildyti šviežiu substratu. Pasodinus augalus pravartu gausiai palaistyti, kad šaknys greičiau prigytų.

    Drėgmę padeda išlaikyti mulčias, pavyzdžiui, smulkesnė žievė ar dekoratyvinis žvyras. Saulėtose vietose dažniau pasiteisina viržiai, šilokai ir dekoratyviniai kopūstai, o mažiau apšviestose galima rinktis našlaites ar tinkamas erikų veisles. Ilgaamžiškesnei kompozicijai dažnai derinami du žydintys augalai ir vienas visžalis akcentas, pavyzdžiui, šliaužiantis kadagys.

  • Rudens gėlės jau prekyboje: kaip atpažinti sveiką sodinuką ir ko nepirkti nė už ką

    Rudens gėlės jau prekyboje: kaip atpažinti sveiką sodinuką ir ko nepirkti nė už ką

    Rudeniui artėjant prekybos centruose ir gėlių skyriuose gausėja sezoninių augalų, tačiau graži išvaizda dar negarantuoja, kad gėlė ilgai džiugins. Specialistai pataria renkantis vertinti ne tik žiedų spalvą ar gausą, bet ir augalo būklę, nes į namus neretai parsinešama serganti ar per sena gėlė.

    Vienas patikimiausių būdų įvertinti sodinuką – apžiūrėti šaknis. Jei yra galimybė, augalą galima labai atsargiai ištraukti iš vazono ir pažiūrėti, ar šaknys tvirtos, šviesios, be puvinio ir nemalonaus kvapo. Augalai su pažeista ar supuvusia šaknų sistema dažniausiai sunkiai prigyja tiek vazone, tiek gėlyne.

    Ne mažiau svarbūs ir lapai bei stiebai: jie turėtų būti tvirti, be dėmių, apnašų ar aiškių kenkėjų požymių. Jei augalas atrodo išsikreipęs, pernelyg ištįsęs, o žemė vazone nuolat šlapia, tai gali rodyti netinkamas laikymo sąlygas ir didesnę ligų riziką.

    Rudenį balkonuose ir soduose ypač populiarūs augalai, galintys žydėti iki pirmųjų šalnų. Dažniausiai renkamasi astrus, chrizantemas ir viržius, o kompozicijoms gyvumo suteikia dekoratyvinės žolės. Tokie deriniai leidžia išlaikyti spalvas net tada, kai dauguma vasarinių gėlių jau baigia sezoną.

    Parsinešus augalus į namus, verta nedelsti su persodinimu. Naujas, kokybiškas substratas ir šiek tiek erdvesnis vazonas padeda augalui greičiau adaptuotis, o kartu sumažina riziką, kad ligos ar kenkėjai išplis į kitus namuose auginamus augalus.

  • Šios gėlės jau užplūdo prekybos centrus: štai kaip išsirinkti sveiką augalą iki šalnų

    Šios gėlės jau užplūdo prekybos centrus: štai kaip išsirinkti sveiką augalą iki šalnų

    Rudenėjant prekybos centrai ir sodo prekių skyriai prisipildo ryškių, gausiai žydinčių augalų, viliojančių greitai atnaujinti balkoną ar kiemą. Tačiau vien išvaizda ne visada parodo tikrąją būklę: ypač pervargę ar ligoti daigai namuose gali nuvysti per kelias dienas.

    Renkantis verta įvertinti ne tik žiedų kiekį, bet ir bendrą augalo tvirtumą. Per didelis, iškart krentantis žydėjimas kartais reiškia, kad augalas ilgai stovėjo parduotuvėje, patyrė temperatūrų svyravimų ar buvo perlaistytas.

    Jei yra galimybė, augalą galima labai atsargiai ištraukti iš vazono ir apžiūrėti šaknis. Sveikos šaknys dažniausiai būna šviesios, tvirtos, be nemalonaus kvapo, o supuvusios ar pajuodusios rodo, kad augalas gali neprigyti nei vazonėlyje, nei gėlyne.

    Dar vienas svarbus ženklas yra lapai ir stiebai: jie turėtų būti elastingi, be lipnumo, dėmių ar apnašų. Pastebėjus smulkius taškelius, voratinklius ar baltas sankaupas, tikėtina, kad augalas turi kenkėjų, todėl namuose jis gali užkrėsti ir kitus kambario ar balkono augalus.

    Rudens sezonui dažniausiai renkamasi augalai, kurie išsilaiko dekoratyvūs iki pirmųjų šalnų. Praktikoje tam tinka rudeniniai astriai, chrizantemos, viržiai, taip pat kompozicijos su dekoratyvinėmis žolėmis, kurios suteikia apimties ir išlieka dailios net atvėsus orams.

    Parsinešus augalą namo, geriausia jo neuždelsti ankštame prekybiniame vazone. Greitas persodinimas į didesnį indą su tinkamu substratu, drenažo sluoksniu ir saikingu laistymu padeda sumažinti stresą po transportavimo ir padidina tikimybę, kad žydėjimas džiugins iki vėlyvo rudens.

  • Atsisveikinkite su karščio nualintomis pelargonijomis: 7 rudeninės gėlės balkonui ir palangei

    Atsisveikinkite su karščio nualintomis pelargonijomis: 7 rudeninės gėlės balkonui ir palangei

    Laikas keisti vasaros gėles

    Rugsėjį daugeliui balkonų ir palangių augalų vasaros sezonas baigiasi: po karščio bangų gėlės dažnai praretėja, lapai pagelsta, o žiedų lieka vis mažiau. Vietoje to, kad iki šalnų laikytumėte pavargusias pelargonijas, verta jas pakeisti augalais, kurie gražiausiai skleidžiasi rudenį.

    Svarbiausia taisyklė renkantis rudenines gėles vazonams yra atsparumas vėsesnėms naktims ir mažesniam saulės kiekiui. Tinkamai parinktos rūšys balkone gali žydėti iki vėlyvo rudens, o kai kurios išlaiko dekoratyvumą ir per pirmas nedideles šalnas.

    7 gėlės, kurios išgelbės rudeninį balkoną

    Viržiai yra vienas populiariausių rudens pasirinkimų, nes žydi nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens ir išlaiko kompaktišką formą. Jiems reikia rūgštesnės žemės ir nuolat šiek tiek drėgno substrato, todėl vazone patartina naudoti specialų durpinį žemių mišinį.

    Chrizantemos vertinamos už spalvų įvairovę ir tankius žiedynus, kurie greitai „užpildo“ vazoną. Balkonui geriausiai tinka žemesnės, kompaktiškos veislės, o žydėjimas, priklausomai nuo oro, gali tęstis iki lapkričio pabaigos.

    Astrai, dar vadinami rudeninėmis astrėmis, suteikia ryškių akcentų ir dažnai žydi iki vėlyvo sezono. Vazonams verta rinktis žemaūges veisles, nes aukštesni augalai balkone gali išgulti nuo vėjo ir lietaus, ypač kai naktys atvėsta.

    Ciklamenai išsiskiria elegantiškais žiedais ir tamsiai žaliais lapais, todėl puikiai tinka ir palangei, ir balkonui. Jie geriau jaučiasi šviesioje, nuo skersvėjo apsaugotoje vietoje, o perlaistymas rudenį yra dažnesnė klaida nei vandens trūkumas.

    Celiozija įneša sodrių spalvų ir išraiškingų, pūkuotų žiedynų, todėl tinka kaip ryškus kompozicijos akcentas. Ji žydi ilgai, tačiau jautriau reaguoja į staigius atšalimus, tad atvėsus naktims pravartu ją laikyti arčiau sienos arba įnešti į vidų.

    Aksamitės laikomos vienomis ištvermingiausių sezoninių gėlių, kurios pakelia ir trumpalaikę sausrą, ir pirmuosius vėsius orus. Jos dažnai žydi iki pirmųjų rimtesnių šalnų, o kompaktiškos formos veislės patogios vazonams.

    Našlaitės yra klasikinis pasirinkimas rudeniui, nes jos nebijo vėsesnių temperatūrų ir gali žydėti labai gausiai. Jei ruduo švelnus, našlaitės neretai išsilaiko ilgai, o pavasarį, priklausomai nuo sąlygų, gali atsigauti ir žydėti iš naujo.

    Kaip prižiūrėti rudenines gėles vazone

    Rudenį gėlėms parinkite saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą, nes būtent šaltas vėjas labiausiai trumpina žydėjimą. Vazone svarbus ir drenažas: jei vanduo užsistovi, šaknys greitai pradeda pūti net tada, kai lauke nėra labai šalta.

    Laistyti reikėtų pagal realų substrato drėgnumą, o ne pagal įprotį: trumpesnės dienos ir dažnesni krituliai reiškia, kad žemė džiūsta lėčiau. Prieš laistant verta patikrinti viršutinį žemės sluoksnį, o jautresniems augalams geriau tinka retesnis, bet kruopštus laistymas.

    Nors sode rudenį tręšimas dažnai mažinamas, vazonuose žydintiems augalams papildomos maisto medžiagos gali padėti ilgiau išlaikyti žiedus. Vis dėlto svarbu nepadauginti azoto, nes jis skatina lapiją, o ne žydėjimą, todėl geriau rinktis trąšas, skirtas žydintiems augalams.

  • Rugsėjo gėlės, kurios žydi iki šalnų: šios rūšys atgaivins sodą, kai vasara baigiasi

    Rugsėjo gėlės, kurios žydi iki šalnų: šios rūšys atgaivins sodą, kai vasara baigiasi

    Rugsėjį sodas neturi tapti pilkas ir „išsikvėpęs“: daugybė augalų kaip tik tada pradeda antrą žydėjimo bangą arba pasiekia piką. Tinkamai parinktos rūšys leidžia išlaikyti spalvas iki pirmųjų šalnų, o kai kurios žydi net ir vėlyvą rudenį.

    Ilgai žydinčių rudeninių gėlių pasirinkimą dažniausiai lemia dvi sąlygos: kuo daugiau saulės ir kuo geriau drenuota, bet neišdžiūstanti dirva. Kuo stabilesnė dirvos drėgmė ir mažiau streso augalui, tuo ilgiau jis išlaiko žiedus ir formuoja naujus pumpurus.

    Rūšys, kurios ištempia sezoną

    Vienos patikimiausių rudens gėlių yra astrai, kurie žydi gausiai, mėgsta saulę ir laidžią, šiek tiek rūgštesnę dirvą. Aukštesnės veislės tinka gėlynų fonui, o žemesnės gražiai užpildo kraštus ir vazonus.

    Daugeliui sodų pažįstamos jurginos gali žydėti iki vėlyvo rudens, jei tik gauna pakankamai saulės ir drėgmės, bet nepermirko. Jos gali užaugti iki maždaug 1,5 metro, o žiedų spalvų spektras labai platus, todėl lengva priderinti prie rudeninių kompozicijų.

    Rudbekijos, dažnai siejamos su vasara, rudenį taip pat išlieka ryškios ir pastebimos, ypač saulėtose vietose. Joms tinka derlinga, laidi ir vidutiniškai drėgna dirva, o tvirti stiebai dažniausiai gerai atlaiko permainingus orus.

    Norintiems gėlių ir tada, kai orai jau vėsta, verta prisiminti eleborus (čėmerius): kai kurios veislės pradeda žydėti vėlyvą rudenį ar net žiemą ir išsilaiko iki pavasario. Jiems palankus pavėsis ar pusiau pavėsis, humusinga, drėgna, bet laidi dirva, dažniau šarminė.

    Vienmetės aksamitės yra paprastas, bet labai praktiškas pasirinkimas, jei norisi spalvos iki pat šalnų. Joms pakanka derlingesnės, laidžios dirvos ir saikingo laistymo, o dėl kvapo jos dažnai sodinamos ir kaip pagalba nuo kai kurių kenkėjų.

    Chrizantemos sode vis dar nuvertinamos, nors būtent rudenį jos atskleidžia stipriausią dekoratyvumą. Daugeliui veislių geriausiai tinka humusinga, derlinga dirva, o žydėjimo gausa dažnai priklauso nuo to, ar augalas vasarą gavo pakankamai šviesos.

    Šilokai yra vieni iš tų augalų, kurių žiedynai rudenį atrodo vis įspūdingiau, o vėsesnis oras tik sustiprina spalvas. Jie geriausiai jaučiasi saulėje, lengvesnėje, laidžioje, smėlingesnėje dirvoje ir paprastai nereikalauja daug priežiūros.

    Mažiau įprastas, bet labai efektingas pasirinkimas yra agastašės, kurios žydi nuo vasaros pradžios iki pirmųjų šalnų. Svarbiausia joms parinkti saulėtą vietą ir vengti sunkaus, užmirkstančio grunto, nes stovintis vanduo dažnai tampa pagrindine nesėkmių priežastimi.

    Kaip prižiūrėti rudenį, kad žydėtų ilgiau

    Vienas svarbiausių darbų rudenį yra reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas: taip augalas mažiau energijos skiria sėkloms ir dažniau formuoja naujus žiedus. Šis paprastas įprotis ypač pasiteisina astruose, jurginose ir vienmetėse gėlėse.

    Nors rudenį dirvoje dažniau būna daugiau drėgmės, laistymo visiškai atsisakyti nereikėtų, ypač per ilgesnes sausesnes atkarpas. Vazonuose augantys augalai išdžiūsta greičiau, todėl verta reguliariai patikrinti viršutinį žemės sluoksnį ir laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknis.

    Tręšiant sezono pabaigoje dažniausiai svarbu vengti azoto, nes jis skatina naujų ūglių augimą, kurie nespėja subręsti iki šalčių. Aukštesnius ir vėlai žydinčius augalus verta paremti, kad vėjas ir lietus nelaužytų stiebų, o daugiamečių nereikėtų skubėti nukirpti, kol antžeminė dalis išlieka sveika.

  • Rudens balkono hitas: vienas sprendimas ir namai atrodys kaip iš Instagram nuotraukos

    Rudens balkono hitas: vienas sprendimas ir namai atrodys kaip iš Instagram nuotraukos

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau dominuoja jaukaus rudens estetika, o kartu auga ir idėjos, kaip sezoną perkelti į balkoną ar terasą. Floristikos vietose šiuo metu įprastai karaliauja viržiai, viržūnės, chrizantemos ir dekoratyvinės žolės, o prekyboje ryškėja moliūgų bei žibintų motyvai.

    Norint sukurti šiltą, tvarkingą ir fotogenišką balkoną, svarbiausia pradėti nuo augalų, kurie atlaiko vėsesnes naktis. Viržiai laikomi vienu patikimiausių pasirinkimų, nes rudenį ilgai išlaiko dekoratyvumą ir dera su kitais sezoniniais akcentais.

    Viržiams būtinos tinkamos sąlygos, nes nuo jų priklauso, kiek ilgai augalas išliks gražus vazone. Jiems reikalingas rūgštus substratas, kurio pH apie 3,5–5,0, saulėta vieta ir reguliarus, bet saikingas laistymas.

    Vazonuose itin svarbus drenažas: indo apačioje turi būti skylės vandeniui nubėgti, kad šaknys nepermirktų. Papildomai verta įberti keramzito ar žvyro sluoksnį, nes rudenį dažnesni lietūs greitai sukelia sąstingį ir puvinį.

    Norint, kad kompozicija kuo ilgiau atrodytų tvarkingai, dažnai rekomenduojamos pumpurinės viržių veislės. Jos geriau ištveria drėgną orą, rečiau praranda spalvą ir ilgiau išlaiko aiškią formą net esant žemesnei temperatūrai.

    Jaukumo įspūdį balkone kuria ne vien augalai, todėl verta apgalvoti apšvietimą ir tekstilę. Laukui pritaikytos girliandos, žibintai ir švelni šilta šviesa prailgina vakarų laiką, o pledai ir pagalvėlės suteikia komforto vėsesnėmis dienomis.

    Sezonui tinka ir natūralios detalės, kurios nekainuoja daug, bet sukuria stiprų efektą: kankorėžiai, kaštonai, šermukšnio šakelės ar stiklinėse vazose sudėtos uogos. Tokie akcentai leidžia balkoną atnaujinti greitai ir be didelių pirkinių, išlaikant rudeninę nuotaiką.

  • Svyruoja temperatūra, o surfinijos nyksta? Šios 5 gėlės balkoną išgelbės iki šalnų

    Vasaros gėlės silpsta ne be priežasties

    Antroje rugpjūčio pusėje ir rugsėjį daugelio balkonų vaizdas keičiasi: surfinijos, petunijos ar ankstyvesnės pelargonijų veislės pradeda skursti, rečiau krauna žiedus, o dalis ūglių gelsta. Tai lemia trumpėjanti diena, vėsesnės naktys ir didesni temperatūrų svyravimai, kuriems šilumamėgės gėlės yra jautrios.

    Prie problemų prisideda ir per vasarą išsekęs substratas, drėgmės režimo klaidos bei vėjas, kuris greičiau išdžiovina vazonų žemę. Dėl to daugelis šeimininkų nusprendžia balkoną palikti iki pavasario, nors būtent dabar galima sukurti antrą, rudeninį žydėjimo etapą.

    Penki augalai, kurie sužydi vėliau

    Vasaros ir rudens sandūra gali būti ryški, jei renkamasi vėsesnį orą pakeliančios rūšys. Vienos jų išsiskiria ilgu dekoratyvumu, kitos žavi spalvomis, o dalis tampa puikiu fonu rudeninėms kompozicijoms vazonuose ir loveliuose.

    Viržiai dažnai laikomi sezono klasika, nes jų žiedynai ilgai išlieka dekoratyvūs, o spalvų gama tinka ir moderniam, ir tradiciniam balkonui. Smulkiažiedės chrizantemos rudenį formuoja tankius kupstus ir žydi gausiai, todėl jas ypač mėgsta norintys greito efekto.

    Celiozija išsiskiria ryškiais, liepsnos formos žiedynais ir sukuria egzotišką akcentą, tačiau ją verta laikyti labiau apsaugotoje vietoje. Šalavijas ar kitą sidabrišką lapiją turintys augalai, pavyzdžiui, jūrinė cinerarija, dažnai pasirenkami kaip kontrastinis fonas, nes lapai išlieka gražūs net atvėsus orams.

    Vėlyvą vasarą itin vertinamas ir šilokas, kuris sukaupia drėgmę lapuose, todėl trumpą sausrą pakelia lengviau. Jo žiedynai vilioja apdulkintojus, o augalas išlieka dekoratyvus ilgiau nei daugelis vasarinių gėlių.

    Kaip prižiūrėti gėles sezono pabaigoje?

    Vėsesniu laikotarpiu laistymas turi būti saikingesnis: vanduo iš vazono garuoja lėčiau, todėl perlaistymas tampa dažnesne klaida nei perdžiovinimas. Laistyti verta tuomet, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, ir nepalikti vandens lėkštelėse, kad šaknys nepradėtų pūti.

    Taip pat svarbu koreguoti tręšimą: sezono pabaigoje azoto perteklius skatina minkštą, šalnoms jautrų augimą, todėl dažniau renkamasi kalio ir fosforo turinčios trąšos. Viržiams reikalinga rūgšti žemė, o sodinant į lovelius pravartu įrengti drenažo sluoksnį, kad šaknys nepatirtų užmirkimo.

    Jei norisi, kad kompozicija būtų tvarkinga ir ilgiau žydėtų, nužydėjusius žiedus ar pažeistas dalis verta reguliariai pašalinti. Toks paprastas atnaujinimas dažnai suteikia balkonui antrą kvėpavimą ir leidžia džiaugtis spalvomis iki pirmųjų rimtesnių šalnų.

  • Sodas dar nebaigtas: ką verta sėti ir sodinti rugpjūčio pabaigoje, kad derlius džiugintų

    Sodas dar nebaigtas: ką verta sėti ir sodinti rugpjūčio pabaigoje, kad derlius džiugintų

    Kodėl verta sėti vėlai?

    Rugpjūčio pabaigoje daržas dar nėra nurašytas: dalį lysvių atlaisvina ankstyvos bulvės, česnakai ar žirniai, todėl atsiranda vietos pakartotiniams sėjiniams. Svarbiausia rinktis trumpą vegetacijos laiką turinčias kultūras, kurios spėja užaugti per 30–50 dienų.

    Vėlyvą vasarą augimą jau riboja trumpėjanti diena ir vėsesnės naktys, todėl rugsėjį tempas akivaizdžiai lėtėja. Dėl to sėjos laiką verta planuoti taip, kad didžiausia augimo fazė dar vyktų šiltesnėmis savaitėmis.

    Praktinis orientyras paprastas: kuo arčiau rudens, tuo daugiau lemia veislės ankstyvumas ir atsparumas vėsumai. Ant sėklų pakuočių nurodomas dienų skaičius iki derliaus padeda įvertinti, ar augalas spės subręsti iki pirmų šalnų.

    Ką verta sėti daržui?

    Patikimiausi vėlyvos sėjos pasirinkimai yra lapinės daržovės ir greitai bręstantys šakniavaisiai. Dažniausiai pasiteisina ridikėliai, špinatai, rukola, azijinės lapinės garstyčios, taip pat kai kurios lapinių salotų veislės.

    Jei norisi derlių rinkti palaipsniui, patogu sėti lapines kultūras, kurių lapus galima skinti jaunus. Taip net ir atvėsus orams darže išlieka šviežių žalumynų, o rezultatas mažiau priklauso nuo kelių šaltesnių naktų.

    Tuo metu daržovės, kurioms reikia ilgo, šilto sezono, paprastai nebeatsiperka. Pomidorai, paprikos, moliūgai ar lauke auginami agurkai, pradėti nuo sėklos rugpjūčio antroje pusėje, dažniausiai nespėja pereiti į pilną derėjimą.

    Ne tik derlius: ką daryti su tuščiomis lysvėmis?

    Jei naujo derliaus nebeplanuojate, lysvių geriau nepalikti plikų iki pavasario. Populiari išeitis yra posėliai žaliajai trąšai, kurie dengia dirvą, slopina piktžoles ir padeda išlaikyti geresnę dirvos struktūrą.

    Dažnai pasirenkama facelija, baltoji garstyčia, grikiai ar pašariniai žirniai, nes jie greitai sudygsta ir suformuoja masę. Pasibaigus vegetacijai, žaliąją masę galima įterpti į dirvą arba palikti kaip organinį sluoksnį, kuris per žiemą pamažu suyra.

    „Palikta plika dirva rudenį greičiau praranda struktūrą, o liūtys ir vėjai išneša vertingiausią viršutinį sluoksnį“, – sako agronomas.

    Gėlynui ir balkonui: kas tinka sezono pabaigai?

    Su dekoratyviniais augalais taisyklės kitokios: svarbiausia, kad jie spėtų greitai įsišaknyti ir atlaikytų rudens vėsumą. Sezono pabaigoje verta rinktis atsparias rūšis, kurios gerai jaučiasi vėsesnėmis naktimis ir permainingu oru.

    Taip pat patogu sodinti dvimetes gėles ir svogūnines kultūras, kurios nebūtinai sužydės tais pačiais metais, bet rudenį pasiruoš kitam sezonui. Tokie sodiniai leidžia pavasarį pasitikti su mažiau darbų ir ankstesniu žydėjimu.

    Balkoną ar terasą galima greitai atnaujinti jau žydinčiais augalais, kurie prekyboje gausėja būtent rugpjūčio pabaigoje. Dažniausiai tam pasirenkami viržiai ir chrizantemos, nes jos išlieka dekoratyvios didelę rudens dalį.

  • Mėgstate skintas gėles? Šios rūšys vazoje išlieka šviežios ilgiausiai ir atrodo puikiai

    Skintos gėlės namuose greitai kuria jaukumą, tačiau jų ilgaamžiškumas labai skiriasi. Vienos vazoje džiugina daugiau nei dvi savaites, o kitos ima vysti jau po kelių dienų, todėl renkantis verta atkreipti dėmesį į rūšį ir šviežumo požymius.

    Tarp ilgiausiai išliekančių skintų gėlių dažnai minimos chrizantemos. Tinkamai prižiūrimos jos gali išlaikyti dekoratyvumą iki trijų savaičių, o dėl tvirtų žiedų ir plačios spalvų paletės tinka tiek pavieniui, tiek puokštėse.

    Ilgaamžiškumu išsiskiria ir gvazdikai, kurie vazoje neretai laikosi 14–21 dieną. Jie lengvai prisitaiko prie skirtingų interjerų, o svarbiausia, kad jų stiebai gana atsparūs, jei vanduo reguliariai keičiamas ir nepaliekama vandenyje lapų.

    Dar vienas patikimas pasirinkimas – alstromerijos, dažnai vadinamos inkų lelijomis. Jos paprastai išsilaiko apie dvi savaites, o puokštė ilgiau atrodo gyva dėl to, kad žiedai skleidžiasi palaipsniui, todėl kompozicija keičiasi lėtai.

    Lelijos taip pat priskiriamos prie ilgiau išliekančių skintų gėlių ir dažniausiai džiugina apie 10–14 dienų. Kad puokštė atrodytų tvarkingai, dažnai rekomenduojama pašalinti dulkines, nes žiedadulkės lengvai palieka dėmes ant audinių ir paviršių.

    Gerberos, nors atrodo trapios, tinkamomis sąlygomis vazoje gali išsilaikyti iki 10 dienų. Joms ypač svarbu neperpilti vandens: kai vandens per daug, stiebai greičiau pradeda minkštėti ir pūti, o žiedai nusvyra.

    Klasikinės rožės dažniausiai laikosi apie 7–10 dienų, tačiau kruopšti priežiūra šį laiką gali prailginti iki maždaug dviejų savaičių. Renkantis verta ieškoti tvirtų, nepažeistų žiedlapių ir stiebų, o namuose gėles kuo greičiau pamerkti į švarų vandenį.

    Jei norisi itin ilgaamžio sprendimo, verta pagalvoti apie skintas orchidėjas. Jos neretai išlieka dekoratyvios dvi ar net tris savaites, todėl dažnai pasirenkamos progoms, kai svarbu, kad puokštė ilgai atrodytų tvarkingai.

    Kaip prailginti skintų gėlių šviežumą?

    Net ir patvarios skintos gėlės greičiau nuvysta, jei vanduo nešvarus arba stiebai blogai sugeria drėgmę. Praktikoje geriausiai veikia dažnas vandens keitimas kas 1–2 dienas ir švariai išplauta vaza, nes bakterijos yra viena pagrindinių greito vytimo priežasčių.

    Stiebus verta patrumpinti kas kelias dienas, geriausia įstrižai, kad padidėtų vandens įsiurbimo paviršius. Taip pat svarbu pašalinti visus lapus, kurie būtų panirę vandenyje, nes jie greitai ima irti ir blogina vandens kokybę.

    Vazą geriau laikyti atokiau nuo tiesioginės saulės, radiatorių ar kitų šilumos šaltinių, nes šiluma spartina senėjimą. Jei prie puokštės pridėta speciali maistinė priemonė gėlėms, ją verta naudoti pagal instrukciją, nes ji padeda pristabdyti bakterijų dauginimąsi ir palaikyti gėlių balansą.