Jei šiemet obelys sirgo rauplėmis, rudenį verta imtis paprasto, bet tikslaus laiko reikalaujančio darbo – purškimo karbamidu. Šis žingsnis nėra „gydymas“, tačiau gali sumažinti užkrato kiekį sode ir palengvinti kitų metų sezoną.
Kaip rašoma „Deccoria“, obelų rauplės – grybinė liga, kuri labiausiai pažeidžia lapus ir vaisius. Ant jų atsiranda alyvuogių atspalvio dėmės, vėliau tamsėjančios, o ant obuolių pažeidimai gali sukietėti, prastinti derliaus išvaizdą ir skatinti puvimą.
Stipriai pažeisti lapai gelsta ir nukrenta anksčiau laiko, todėl medis silpsta: blogiau vyksta fotosintezė, obelis lėčiau auga ir prasčiau formuoja žiedinius pumpurus kitam sezonui. Be to, nusilpę medžiai paprastai jautresni šalčiui, kenkėjams ir kitoms ligoms.
Svarbiausia, kad ligos sukėlėjas dažnai peržiemoja nukritusiuose, užkrėstuose lapuose po medžiu. Todėl rudenį dėmesys nukreipiamas į lapus ir jų irimą – būtent čia karbamidas gali padėti.
Kodėl purškiama karbamidu
Rudeninis purškimas karbamidu skirtas ne ligos simptomams panaikinti, o paspartinti lapų irimą – tiek dar esančių lajoje, tiek jau nukritusių ant žemės. Didesnis azoto kiekis skatina dirvožemio mikroorganizmų veiklą, todėl organinės liekanos skyla greičiau.
Kuo greičiau suyra užkrėsti lapai, tuo mažiau galimybių patogenui sėkmingai peržiemoti ir pavasarį tapti pirminiu infekcijos šaltiniu. Praktikoje tai reiškia mažesnę pakartotinių užsikrėtimų riziką kitą sezoną.
Kada atlikti purškimą
Purškiant svarbu ne laukti, kol nukris visi lapai. Nurodoma, kad geriausias metas – maždaug savaitė iki masinio lapų kritimo, kuris dažnai prasideda po pirmųjų šalnų, kai lajoje dar būna apie pusė lapų.
Dieną verta rinktis sausą ir nevėjuotą, geriausia – apsiniaukusią. Lietus netrukus po purškimo gali nuplauti tirpalą nuo lapų paviršiaus.
Taip pat pabrėžiama, kad karbamido purškimas turėtų būti atliktas anksčiau nei planuojamas rudeninis purškimas vario preparatais – paprastai rekomenduojama palikti 2–3 savaičių tarpą.
Kaip paruošti tirpalą ir ką apipurkšti
Rudeniniam purškimui siūloma naudoti ne didesnės kaip 4–5 proc. koncentracijos karbamido tirpalą. Jei naudojamas granuliuotas karbamidas, pateikiama orientacinė proporcija – apie 0,4–0,5 kilogramo karbamido 10 litrų vandens, tačiau būtina laikytis konkretaus produkto gamintojo nurodymų.
Purškiant reikėtų kuo tolygiau sudrėkinti lapus iš abiejų pusių, taip pat ir tuos, kurie yra lajos viduje. Svarbu neaplenkti ir ant žemės gulinčių lapų – būtent jie dažnai tampa pagrindiniu peržiemojančio užkrato „rezervuaru“.
Jeigu po medžiu lapai susikaupę storu, suslėgtu sluoksniu, patariama juos švelniai prasklaidyti, kad tirpalas pasiektų kuo didesnį paviršių. Dalį lapų galima ir surinkti bei pašalinti – tai papildoma prevencijos priemonė.
Leave a Reply