Tinkamas daugiamečių gėlių tręšimas – vienas svarbiausių darbų, lemiančių, ar augalai po žiemos greitai atgaus jėgas ir ar žydės gausiai. Dažniausiai pakanka kelių aiškių taisyklių: svarbiausias yra sezono startas, o reguliarumas dažnai duoda daugiau naudos nei dideli trąšų kiekiai.
Kada ir kaip tręšti daugiamečius augalus?
Sezoną verta pradėti pavasarį: tuomet tręšimas suteikia augalams postūmį augti po žiemos ir padeda pasiruošti intensyviam vystymuisi. Vienas geriausių būdų – mulčiuoti gėlynus komposto sluoksniu. Kompostą reikėtų tolygiai paskleisti plonu sluoksniu ir lengvai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį.
Antrasis tręšimas paprastai atliekamas vasaros pabaigoje, kad daugiamečiai augalai sustiprėtų prieš žiemojimą.
Dažniausiai rekomenduojama tręšti du kartus per metus: kovą arba vegetacijos pradžioje ir liepos–rugpjūčio sandūroje. Prieš žydėjimą galima papildomai rinktis trąšas, kuriose daugiau fosforo ir kalio – jos skatina pumpurų formavimąsi ir stiprina stiebus.
Svarbu prisiminti: reguliarumas svarbiau už kiekį. Per didelis mineralinių trąšų naudojimas gali pertręšti dirvą ir sutrikdyti augalų gebėjimą pasisavinti maisto medžiagas.
Kaip parinkti trąšas reiklesniems ir mažiau reikliems daugiamečiams?
Ne visi daugiamečiai turi vienodus poreikius. Vieni reikalauja daugiau maisto medžiagų ir geriausiai auga derlingoje, drėgnesnėje dirvoje, o kiti visai neblogai prisitaiko ir prie paprastesnių sąlygų.
Prie augalų, kuriems dažniau praverčia papildomas maitinimas, priskiriami:
- flioksai – jiems reikia derlingos ir drėgnos dirvos, gerai reaguoja į kompostą ir kompleksines trąšas;
- ežiuolės – reguliariai tręšiamos žydi gausiau ir ilgiau išsilaiko;
- geleniumai – mėgsta humusingą dirvą, todėl augimo metu verta papildomai pamaitinti;
- astra (naujoji angliškoji ir naujoji belgiškoji) – be maistingos dirvos žydėjimas būna skurdesnis;
- bijūnai – jiems labiau tinka trąšos su mažiau azoto, bet daugiau kalio ir fosforo;
- rudbekijos – intensyviai auga ir ilgai žydi, todėl dažnai tinka skystos kompleksinės mineralinės ar organinės trąšos.
Daugelis pusiau pavėsyje ar pavėsyje augančių daugiamečių paprastai būna mažiau reiklios. Tokiems augalams dažnai pakanka bazinio mulčiavimo (geriausia – kompostu ar žieve), o dalis jų apskritai gali apsieiti be papildomo tręšimo. Prie mažiau lepių daugiamečių dažnai priskiriami viendienės, vilkdalgiai, katžolės, levandos ir šalavijai.
Renkantis, kiek ir kuo tręšti, svarbi užuomina – augalo tolerancija dirvai. Tie, kuriems būtina derlinga ir drėgna žemė, paprastai geriau „priima“ papildomą maitinimą. Mažiau reiklūs augalai sėkmingai auga ir vidutinėje dirvoje.
Trąšas verta derinti ir pagal tikslą: dekoratyvinių lapų augalams dažniau prireikia daugiau azoto, o gausiai žydinčioms rūšims naudingesnės trąšos su didesniu kalio kiekiu.
Paprasta taisyklė: azotas atsakingas už lapiją ir augimą, fosforas – už šaknų vystymąsi, o kalis – už žydėjimą ir augalų atsparumą.
Kompostas – pagrindinis pasirinkimas daugiamečiams
Kompostas daugeliui daugiamečių išlieka vienas geriausių bazinių „trąšų“ pasirinkimų: jis aprūpina maisto medžiagomis, gerina dirvos struktūrą ir praturtina ją naudingais mikroorganizmais.
Pavasarį kompostą geriausia tolygiai paskleisti ant lysvės ar gėlyno. Jei norisi, jį galima įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį maždaug 10–15 cm gyliu.
Kompostas ne tik maitina – jis gerina dirvos struktūrą, didina jos vandens talpą ir padeda skaidytis organinėms liekanoms. Tai natūralus būdas palaikyti dirvos derlingumą.
Net ir geros trąšos neduos laukiamo rezultato, jei bus naudojamos netinkamai. Dažniausios klaidos – mineralinių medžiagų perteklius arba trąšų sudėties neatitikimas augalų poreikiams. Laiku atliktas pavasarinis tręšimas, saikingas papildomas maitinimas vasaros pabaigoje ir kompostas kaip pagrindas dažniausiai padeda pasiekti tikslą – ilgai ir gausiai žydintį gėlyną.
Leave a Reply