Čubatka ubiorkolistna (Brachyscome iberidifolia) – vienmetė gėlė iš Vakarų Australijos, kuri gali žydėti ne tik vasarą, bet ir iki pat vėlyvo rudens. Jos žiedai pasirodo gegužės pabaigoje ar birželį ir išsilaiko iki pirmesnių stipresnių šalnų.
Kaip rašoma portale „Deccoria“, ši gėlė vertinama dėl ilgo žydėjimo ir palyginti nesudėtingos priežiūros. Dėl to ji dažnai rekomenduojama ir pradedantiesiems, ieškantiems augalo, kuris sezoną „atidirbtų“ kuo ilgiau.
Žiedai yra nedideli – apie 2–3 cm skersmens, primena mažas ramunes ar saulutes. Dažniausiai jie būna mėlyni, alyviniai ar violetiniai, tačiau pasitaiko ir baltų bei rožinių veislių, o žiedų viduriukai gali būti tiek geltoni, tiek tamsesni.
Pati čubatka formuoja lengvas, švelnias, į viršų augančias šakas, o išsikeroję kupstai paprastai siekia apie 20–40 cm aukštį. Lapai smulkūs, siauri, ryškiai karpyti – dėl to augalas atrodo dekoratyviai net ir tada, kai žiedų būna mažiau.
Kur sodinti, kad žydėtų gausiai
Norint išlaikyti gausų žydėjimą, svarbiausia parinkti šiltą ir gerai saulės apšviečiamą vietą. Šviesa daro tiesioginę įtaką tam, kiek žiedų augalas sukrauna – lengvame pusšešėlyje jis augs, tačiau žydės kukliau.
Taip pat praverčia nuo vėjo apsaugota vieta, ypač jei čubatka auginama balkone ar terasoje. Augalas tinka ne tik gėlynuose – jį sėkmingai galima auginti vazonuose ir loveliuose.
Dirvai rekomenduojama rinktis derlingą, humusingą, laidžią ir vidutiniškai drėgną, o reakcija turėtų būti silpnai rūgšti. Akcentuojama ir dar viena detalė: žemėje turi būti geležies, nes čubatka jautri šio elemento trūkumui.
Reikėtų vengti vietų, kur ilgiau laikosi vanduo – užmirkimas gali sukelti problemų šaknims. Tai ypač aktualu sunkesnėse dirvose ar vazonuose be gerai veikiančio drenažo.
Laistymas, tręšimas ir genėjimas
Laistant patariama laikytis saiko: substratas turėtų būti lengvai drėgnas, bet ne šlapias. Ilgesnė sausra taip pat ne į naudą – ji silpnina žydėjimą, todėl karštu metu vandens gali reikėti daugiau.
Auginant vazonuose, žemė paprastai išdžiūsta greičiau, tad laistyti gali tekti dažniau nei gėlyne. Kita vertus, nuolatinis perlaistymas taip pat kenkia, todėl svarbu stebėti, ar vanduo neužsistovi.
Tręšimas nėra sudėtingas, nes augalui nereikia daug maistinių medžiagų. Tačiau pabrėžiama, kad jų perteklius – ypač azoto – gali paskatinti lapijos augimą žiedų sąskaita.
Jei lapai pradeda blukti ir praranda spalvą, tai gali būti geležies trūkumo signalas. Vis dėlto „tręšti iš anksto“ nerekomenduojama – geriau reaguoti į realius augalo poreikius.
Norint prailginti žydėjimą, svarbūs du darbai: ūglių patrumpinimas ir nužydėjusių žiedų šalinimas. Po tokios priežiūros čubatka paprastai išleidžia naujus ūglius, ant kurių formuojasi nauji žiedynai.
Kada sėti ir kaip panaudoti sode
Sėja dažniausiai planuojama anksti pavasarį – kovą arba balandį, po priedanga. Sėkloms dygti reikia 22–24 laipsnių Celsijaus, o daigai pasirodo maždaug per 7–14 dienų.
Paaugę daigai pikuojami, o į lauką sodinami tuomet, kai praeina pavasarinės šalnos. Galimas ir tiesioginis sėjimas į gėlyną balandį.
Gėlynuose čubatka gerai „užpildo“ tuščias vietas tarp didesnių augalų, tinka takelių ar lysvių pakraščiams. Ji taip pat prigyja akmeninguose ar žvyruotuose želdynuose.
Balkonuose ypač gražiai atrodo pakabinamuose loveliuose, nes ploni ūgliai lengvai svyra žemyn ir ilgą sezoną pasidengia žiedais. Augalą galima sodinti vieną arba derinti su kitomis sezoninėmis gėlėmis.
Leave a Reply