Liucerna (Medicago sativa) dažniausiai siejama su pašariniu augalu, tačiau jos sudėtis jau seniai domina ir žolininkus, ir mokslininkus. Šiame augale aptinkama biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali veikti organizmo lipidų ir hormonų apykaitą.
Daugiausia dėmesio sulaukia fitoestrogenai – augaliniai junginiai, kurių poveikis gali priminti estrogenų veikimą. Būtent dėl to liucerna neretai minima kalbant apie moterų savijautą menopauzės laikotarpiu.
Liucernos žolėje yra baltymų, amino rūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat mineralų (tarp jų kalcio, fosforo, geležies) ir vitaminų – B grupės, C, D, E, K bei provitamino A.
Be to, liucernoje randama saponinų, fenolinių junginių, taninų ir fitoestrogenų, tarp jų minimi genisteinas bei kumestrolis. Tai paaiškina, kodėl augalas atsidūrė tyrimų apie hormonų sistemą akiratyje.
Kas žinoma apie menopauzės simptomus?
Menopauzės metu kiaušidės gamina mažiau estrogenų, todėl daliai moterų pasireiškia karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nuotaikų pokyčiai. Kadangi liucerna turi fitoestrogenų (įskaitant kumestrolį ir izoflavonus), tiriama, ar ji galėtų turėti įtakos estrogenų receptoriams.
Viename nedideliame tyrime, kuriame dalyvavo 30 menopauzės laikotarpio moterų, buvo vertintas preparatas, sudarytas iš liucernos lapų ir šalavijo ekstraktų. Po trijų mėnesių dalyvės nurodė, kad karščio bangos ir naktinis prakaitavimas sumažėjo, tačiau estradiolio koncentracija nepakito.
Kartu pabrėžiama, kad poveikio negalima vienareikšmiškai priskirti vien liucernai: naudotas dviejų augalų derinys, o tyrimas nebuvo aprašytas kaip placebu kontroliuojamas. Dėl to reikėtų atsargiai vertinti išvadas ir laukti išsamesnių tyrimų.
Užuominos apie poveikį smegenims – dar tik gyvūnų duomenys
Tyrėjai domisi ir tuo, ar liucerna galėtų būti susijusi su kognityvine funkcija. Viename eksperimente buvo tikrinta, ar liucernos ekstraktas gali sumažinti atminties ir judrumo pokyčius, siejamus su sumažėjusiu estrogenų kiekiu.
Tam buvo atliktas bandymas su pelėmis, kurioms pašalintos kiaušidės – taip siekta atkurti dalį organizmo pokyčių, būdingų menopauzei. Nustatyta, kad estrogenų trūkumas gyvūnams siejosi ir su didesniu oksidaciniu stresu, kai laisvieji radikalai gali pažeisti ląsteles, įskaitant nervų.
Skelbiama, kad liucernos ekstraktas padėjo sušvelninti šiuos nepalankius pokyčius ir pagerino testų, vertinančių atmintį bei elgesį, rezultatus. Vis dėlto tai – tik gyvūnų tyrimas, todėl tokio poveikio žmonėms patvirtinti kol kas negalima.
Kaip liucerna vartojama ir ką svarbu prisiminti
Kasdienėje mityboje populiariausi yra švieži liucernos daigai – jie švelnaus, šiek tiek riešutinio skonio ir tinka salotoms, sumuštiniams, įvairiems suktinukams ar daržovių užtepėlėms. Daigai taip pat neretai dedami į glotnučius.
Kai kurie renkasi ir liucernos miltelius, kuriuos galima maišyti į kokteilius, jogurtą ar trintas sriubas. Džiovinta žolė kartais naudojama užpilams, o rinkoje yra ir maisto papildų – kapsulių ar tablečių.
Svarbu nepamiršti, kad papildai nepakeičia įvairios mitybos, o jų vartojimas turėtų atitikti individualius poreikius ir galimas kontraindikacijas. Jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, turi hormoninių sutrikimų ar nuolat vartoja vaistus, dėl vaistažolinių preparatų verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Taip pat pabrėžiama maisto sauga: liucernos daigus reikėtų kruopščiai plauti ir tinkamai laikyti. Dėl bakterinių infekcijų rizikos žalių daigų nerekomenduojama valgyti nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imunitetas nusilpęs.
Leave a Reply