Lapkritį ar gruodį dar galite suspėti pasėti vadinamąsias žiemines (priešžiemines) daržoves – jų derlius pavasarį dažnai būna 1–3 savaitėmis ankstesnis nei sėjant pavasarį.
Principas paprastas: sėklos iki žiemos spėja prisigerti vandens ir išbrinkti, tačiau šalta dirva sustabdo tolimesnį dygimą. Atšilus pavasarį jos startuoja greičiau.
Kaip rašoma „Deccoria“, ypač daug lemia drėgmė viršutiniame dirvos sluoksnyje – kovo ir balandžio saulė jį greitai išdžiovina. Pavasarį sėjamos sėklos neretai lieka sausumoje, o rudenį sėtos būna kiek giliau ir pavasarį gauna daugiau drėgmės iš tirpstančio sniego.
Toks sėjimas itin naudingas šakninėms daržovėms, kurios dygsta lėčiau ir netolygiai, pavyzdžiui, šakninėms petražolėms. Vis dėlto svarbu nepataikyti į per šiltą laiką, kad sėklos nepradėtų dygti dar rudenį.
Ką galima sėti prieš žiemą
Priešžieminei sėjai tinka ir šakninės daržovės, ir prieskoninės žolelės. Tekste minimos morkos, šakninės petražolės, pastarnokai, taip pat lapinės petražolės ir krapai – jų sėklos šalčio paprastai nebijo.
Rudenį pasėtos morkos dažniausiai auginamos ankstyvam, „ryšuliniam“ derliui – jaunoms šaknelėms su lapais. Pirmųjų galima sulaukti birželio pradžioje, o palankiais metais – net gegužės pabaigoje.
Petražolių daigai gali ištverti ir stipresnes pavasario šalnas – tekste nurodoma, kad jauni augalai pakelia iki minus 8 laipsnių šaltį. Pastarnokų atveju pabrėžiama kita detalė: sėjai verta rinktis tik šviežias sėklas, nes senesnės sudygsta prasčiau.
Veislės, kurias siūloma rinktis
Prieš žiemą rekomenduojama rinktis ankstyvas, šalčiui atsparesnes veisles – jos pavasarį greičiau formuoja lapus ir šaknis. Tai padidina tikimybę, kad derlius bus ankstesnis.
Tekste išskiriamos morkų veislės „Kalina F1“, „Amsterdamska“ ir „Nektarina F1“. Šakninėms petražolėms kaip tinkama žieminei sėjai minima veislė „Cukrowa“.
Iš prieskoninių augalų siūlomas krapas „Lukullus“, o pastarnokams – veislė „Półdługi Biały“.
Kaip sėti: laikas, vieta ir gylis
Geriausias metas – kai dirva jau atvėsusi, bet dar neužšalusi: dažniausiai lapkritį arba gruodį. Morkas siūloma sėti likus 3–5 dienoms iki prognozuojamų šalčių, o jei lapkritis šiltas, darbus perkelti į gruodį.
Priešžieminei sėjai patariama rinktis lengvesnę, laidžią dirvą ir šiek tiek aukštesnę vietą, kad pavasarį jos neužlietų tirpsmo vanduo. Sunkioje molingoje žemėje drėgmė laikosi ilgiau, todėl sėklos gali lengviau supūti.
Dar viena taisyklė – sėjomaina: morkų, petražolių, krapų ir pastarnokų nereikėtų sėti ten, kur pastaruosius trejus metus augo šios daržovės ar salieras. Jos priklauso tai pačiai augalų šeimai, todėl dalijasi ligomis ir kenkėjais.
Sėklas siūloma berti į iki 2 centimetrų gylio vageles – kiek giliau nei pavasarį – ir sėti tankiau, net maždaug perpus, nes dalis sėklų per žiemą gali nukentėti. Eilučių galus verta pasižymėti kuoliukais, kad pavasarį daigų nesupainiotumėte su piktžolėmis.
Ar reikia dengti lysves
Dažniausiai prieš žiemą apsėtos lysvės specialios dangos nereikalauja – geriausia apsauga yra sniegas. Nurodoma, kad didesnis nei 10 centimetrų sniego sluoksnis veikia kaip izoliacija nuo šalčio.
Tačiau besniegėmis žiemomis, kai dirva tai įšąla, tai atšyla, lysves galima pridengti eglišakėmis. Toks sluoksnis praleidžia orą, mažina dirvos peršalimą ir sušvelnina temperatūros svyravimus.
O ankstyvą pavasarį, po tirpsmo, siūloma uždengti lysvę balta agroplėvele – ji mažina drėgmės garavimą ir gali apsaugoti jaunus daigus nuo pavasarinių šalnų.

Leave a Reply