Po vienu žinomiausių ir vaizdingiausių Europos regionų slypi netikėtas radinys. Mokslininkai paskelbė, kad po Toskana aptiko milžiniškus magmos telkinius, savo mastu prilyginamus sistemoms, esančioms po didžiausiais pasaulio supervulkaniais.
Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Ženevos universiteto atstovų. Jų duomenys patvirtino, kad maždaug 8–15 kilometrų gylyje po regiono paviršiumi yra milžiniškas magmos rezervuaras, kurio tūris siekia apie 6000 kubinių kilometrų.
Šis atradimas ypač stebina todėl, kad, skirtingai nei tokiose vietose kaip Jeloustouno nacionalinis parkas ar Toba ežeras, Toskanoje nėra akivaizdžių požymių, išduodančių tokio dydžio magminę sistemą. Čia nematyti būdingų kraterių, naujų vulkaninių nuogulų ar reljefo deformacijų, kurios dažniausiai signalizuoja apie didelius požeminius magmos telkinius.
Magmos sistema identifikuota pasitelkus modernią technologiją – seisminio triukšmo tomografiją. Šis metodas remiasi natūralių Žemės virpesių analize: tai beveik nejuntamos vibracijos, nuolat sklindančios Žemės plutoje. Jų „pėdsakai“ leidžia mokslininkams pažvelgti gilyn į planetos sandarą be gręžinių ar tiesioginių stebėjimų.
Būtent ši technika padėjo aptikti plačias zonas, kuriose seisminių bangų greitis sumažėjęs. Tokie signalai dažniausiai siejami su išsilydžiusiomis uolienomis arba dalinai skysta magma. Analizė parodė, kad po Toskana glūdi labai dideli magmos ir pusiau skystos medžiagos kiekiai, sudarantys išplėtotą sistemą giliai Žemės plutoje.
Mokslininkų teigimu, šie rezultatai rodo, kad didžiulės magminės sistemos gali egzistuoti net ir ten, kur paviršiuje nematyti aiškių vulkaninio aktyvumo ženklų. Iki šiol vyravo nuostata, jog tokio masto rezervuarus turėtų būti lengva aptikti pagal paviršiaus „užuominas“, tačiau Toskana leidžia manyti, kad Žemė gali slėpti „užmigusias“ struktūras, dydžiu prilygstančias supervulkanams.
Kartu tyrėjai ramina: šiuo metu aptikta sistema nelaikoma grėsme. Nors teoriškai toks magmos kiekis per labai ilgą laiką galėtų prisidėti prie supervulkano susiformavimo, kol kas nėra jokių signalų, rodančių artėjančią išsiveržimo riziką. Sistema vertinama kaip stabili, o jos aktyvumas daugiausia siejamas su geoterminiais procesais.
Būtent geotermija gali tapti vienu svarbiausių šio atradimo aspektų. Toskana jau seniai garsėja geoterminės energijos naudojimu, įskaitant Larderelo apylinkes, kur veikia viena seniausių geoterminių elektrinių pasaulyje. Nauji tyrimai leidžia manyti, kad milžiniški magmos ištekliai gali būti šios energijos šaltinis, o taip pat potenciali vieta, kur galėtų kauptis vertingi ištekliai, tokie kaip litis ar retųjų žemių elementai.
Šaltiniai: „Communications Earth & Environment“, Ženevos universitetas
Leave a Reply