Imbieras miltelių pavidalu – tai džiovintas ir sumaltas vaistinio imbiero (Zingiber officinale) šakniastiebis. Šis augalas šimtmečius auginamas Azijoje, ypač Indijoje ir Kinijoje. Džiovinant pašalinama vandens dalis, tačiau išlieka svarbiausios veikliosios medžiagos. 100 gramų malto imbiero yra apie 347 kcal, 9,1 g baltymų, 5,9 g riebalų, 70,8 g angliavandenių ir 12,5 g skaidulų. Taip pat jame gausu kalio, magnio, geležies, kalcio ir cinko.
Didžiausią reikšmę vis dėlto turi fenoliniai junginiai – pirmiausia gingeroliai ir shogaoliai. Jie siejami su priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu, o būtent lėtinis uždegimas neretai lydi metabolinius sutrikimus, pavyzdžiui, atsparumą insulinui ar per didelį kūno svorį.
Kasdienėje mityboje imbiero milteliai gali palaikyti virškinimo sistemos veiklą, ypač jei vargina pilvo pūtimas, sunkumo jausmas po valgio ar epizodinis pykinimas. Reguliarus vartojimas gali turėti įtakos kai kuriems metaboliniams rodikliams, pavyzdžiui, gliukozės ar riebalų kiekiui kraujyje, tačiau šis poveikis nėra toks stiprus, kad imbierą būtų galima laikyti savarankiška lieknėjimo priemone. Jo nauda dažniau siejama su mitybos kokybės gerinimu: ryškus skonis padeda sumažinti druskos, riebalų ir įvairių paruoštų priedų kiekį, todėl lengviau laikytis sveikesnio raciono.
Lyginant šviežią imbierą ir jo miltelius, svarbiausia atsižvelgti į sudėtį. Šviežiame šakniastiebyje 100 gramų paprastai yra apie 80 kcal, 17,8 g angliavandenių, 2 g skaidulų ir daugiau nei 400 mg kalio. Didelę jo dalį sudaro vanduo, todėl skonis būna švelnesnis. Tuo tarpu imbiero milteliai yra dehidratuotas produktas, kuriame maistinės medžiagos labiau koncentruotos. Šviežioje formoje vyrauja gingeroliai, o džiovinant dalis jų virsta šildantį pojūtį suteikiančiais shogaoliais.
Šie skirtumai lemia ir kulinarinį panaudojimą bei toleravimą. Šviežias imbieras dėl didesnio vandens kiekio ir švelnesnio profilio labiau tinka užpilams, kokteiliams, marinatams bei lengviems patiekalams, kai norisi ryškaus aromato, bet ne per didelio aštrumo. Imbiero milteliai patogesni laikyti ir naudoti, todėl dažnai pasirenkami sriuboms, padažams, vieno puodo patiekalams ar prieskonių mišiniams, kur svarbus tikslus dozavimas ir pastovus skonis.
Imbiero miltelius apriboti vien kepiniais ar saldžiais gėrimais – dažna klaida, smarkiai sumažinanti šio prieskonio galimybes. Jis puikiai tinka ir sūrioje virtuvėje: moliūgų, morkų ar lęšių trintoms sriuboms, sultiniams, troškiniams, jogurtiniams padažams, daržovių užtepėlėms. Taip pat gali būti naudojamas marinatuose mėsai, žuviai, tofu ar ankštiniams – sustiprina aromatą ir padeda išryškinti paprastesnių ingredientų skonį. Svarbiausia nepadauginti: dažniausiai pakanka ketvirčio ar pusės arbatinio šaukštelio vienai porcijai, nes imbieras intensyvus ir lengvai užgožia kitus skonius.
Šis prieskonis dera su avižine koše, ypač kartu su obuoliu ir natūraliu jogurtu. Jį galima naudoti užpilams iš alyvuogių aliejaus, citrinos ir garstyčių, naminiams padažams prie keptų daržovių, taip pat ankštinių užtepėlėms, pavyzdžiui, humusui. Imbiero milteliai tinka ir prieskonių mišiniuose ryžiams, kruopoms ar bulvėms – taip paprasta paįvairinti kasdienius patiekalus nepadidinant jų kaloringumo.
Iš miltelių galima pasigaminti ir paprastą užpilą: pusę arbatinio šaukštelio imbiero užpilkite šiltu vandeniu, įspauskite citrinos ir, jei norisi, įdėkite nedidelį kiekį medaus.
Leave a Reply