Kavos tirščiai daržuose dažnai naudojami kaip natūrali trąša. Iš tiesų jie turi augalams svarbių medžiagų: azoto, magnio, kalio ir fosforo. Taip pat juose yra mikroelementų, padedančių augti ūgliams, lapams, šaknims ir formuotis vaisiams – cinko, vario, geležies, mangano bei boro. Be to, tirščiai gali skatinti mikroorganizmų aktyvumą dirvoje ir tapti maistu sliekams.
Likusi kavos tirščių masė neretai naudojama ir kaip priemonė atbaidyti kenkėjus, pavyzdžiui, skruzdėles ar amarus, kuriems nemalonus kvapas. Paberti ant dirvos paviršiaus jie gali šiek tiek sumažinti šliužų aktyvumą. Taip pat tirščiai keliauja į kompostą – juose esantis azotas pagreitina organinių atliekų irimą.
Vis dėlto netinkamai naudojami kavos tirščiai gali pakenkti augalams. Per didelis jų kiekis rūgština dirvą, o tai ypač blogai augalams, mėgstantiems neutralesnį dirvožemį. Kitas svarbus aspektas – tirščiuose yra kofeino, o jo perteklius gali slopinti augimą ir neigiamai veikti šaknis bei jaunus daigus.
Dar viena problema atsiranda tuomet, kai tirščiai ant paviršiaus greitai išdžiūsta, o vėliau yra palaistomi ar permerkiami lietaus. Tokiu atveju jie gali sudaryti sukietėjusią, suspaustą plėvelę, po kuria kaupiasi drėgmė. Ant viršaus kartais atsiranda žalias apnašas – dumbliai ar grybeliai – ir tai pablogina dujų apykaitą dirvoje.
Kaip teisingai naudoti kavos tirščius?
Svarbiausia taisyklė – nepersistengti. Nereikėtų naudoti į gumulus sulipusių tirščių: jie greičiau fermentuojasi, pradeda rūgti ir gali imti pūti. Pabarstyti darže tirščiai turėtų sudaryti tik ploną sluoksnį aplink augalus – tuomet jie praturtina dirvą ir mažiau rizikuojama pakenkti šaknims.
Pabėrus tirščius rekomenduojama juos lengvai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį. Taip maistinės medžiagos greičiau pasieks augalų šaknų zoną, o dirvos rūgštėjimo rizika sumažės. Dažniausiai patariama vienu kartu naudoti maždaug saują sausų tirščių vienam kvadratiniam metrui – tokia norma paprastai būna saugi daugeliui augalų.
Kokiems augalams kavos tirščiai netinka?
Ne visos kultūros vienodai gerai toleruoja kavos tirščius. Paprastai nerekomenduojama jų berti didesniais kiekiais prie pomidorų – šie augalai nemėgsta pernelyg rūgščios dirvos, o papildomas azotas gali skatinti lapijos augimą vaisių sąskaita. Be to, didėja grybelinių ligų rizika.
Prastai į azoto perteklių reaguoja ir morkos, nes tai gali trukdyti formuotis tvirtam, storam šakniavaisiui. Ankštinės daržovės, tokios kaip žirniai ar pupelės, pačios „susiriša“ azotą dirvoje, todėl jo perteklius gali išbalansuoti augimą ir derėjimą.
Ne tik daržovės gali nukentėti. Kai kurios gėlės, pavyzdžiui, pelargonijos, po tręšimo kavos tirščiais gali prasčiau žydėti. Kaktusams ir sukulentams problema dažnai tampa drėgmės sulaikymas – didesnis tirščių kiekis gali padidinti puvinio riziką. Taip pat nerekomenduojama tirščiais tręšti levandų ir čiobrelių, kurie geriausiai auga sausesnėje, kalkingoje dirvoje.
Natūralios alternatyvos kavos tirščiams
Jei kyla abejonių, ar kavos tirščiai nepakenks augalams, galima rinktis kitas natūralias priemones. Viena populiariausių – dilgėlių raugalas, kuris dažnai naudojamas pomidorams, agurkams, rožėms ir vaiskrūmiams. Jį galima pasigaminti patiems arba įsigyti paruoštą.
Raugalo gamybos principas paprastas: 1 kg šviežių dilgėlių užpilama 10 litrų vandens ir paliekama fermentuotis 2–3 savaites. Vėliau tirpalas skiedžiamas santykiu 1:10 ir juo laistomos lysvės maždaug kas dvi savaites. Toks preparatas kartais naudojamas ir kaip purškalas nuo amarų bei voratinklinių erkių, o šviežios dilgėlės tinka ir mulčiui ar kompostui.
Kita alternatyva – bazalto miltai. Jie naudojami daržovėms, vaismedžiams, vaiskrūmiams ir dekoratyviniams augalams tręšti. Ši priemonė gali gerinti dirvos struktūrą, padėti sukaupti drėgmę ir didinti dirvožemio derlingumą. Taip pat bazalto miltai kartais pasitelkiami kaip papildoma pagalba mažinant kenkėjų ir ligų plitimą, įskaitant amarus, šliužus, pilkąjį puvinį ir miltligę.
Leave a Reply