Pomidorų veislių pasirinkimas šiandien milžiniškas – nuo mažų vyšninukų iki sultingų rožinių ar mėsingų „jautienos širdies“ tipo pomidorų. Daugelis daržininkų sutinka: savo darže užauginti pomidorai skoniu ir kvapu gerokai lenkia parduotuvėse siūlomus. Nors ši kultūra kartais būna reiklesnė, laikantis kelių pagrindinių daigų priežiūros taisyklių galima užsiauginti gausų ir sveiką derlių.
Svarbiausia – tinkamas persodinimas, subalansuotas laistymas, pakankamai šviesos ir apsauga nuo kenkėjų, ypač grybinių uodelių. Štai į ką verta atkreipti dėmesį.
Didžiausia pomidorų daigų auginimo klaida: per ilgai laikomi ankštuose vazonėliuose
Viena dažniausių klaidų – per ilgai laikyti daigus mažuose ar ankštuose indeliuose. Taip nutinka todėl, kad namuose dažnai trūksta vietos, pavyzdžiui, ant palangės, todėl pasirenkami mažesni vazonėliai. Tačiau būtent dėl to pomidorų daigai gali augti net dukart lėčiau: derlių jie vis tiek užmezga, bet vėliau, o vaisių gali būti mažiau.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mažam augalui daug vietos nereikia, šaknims pritrūkus erdvės, daigas vystosi gerokai lėčiau ir tampa silpnesnis už tuos, kurie laiku perkelti į didesnius vazonėlius. Tinkamiausias metas persodinti – kai daigas jau turi du tikruosius lapelius. Šio momento ignoravimas dažnai ir tampa pagrindine nesėkmių priežastimi.
Kodėl augalas ima „stabdyti“? Nes nebeturi kur formuoti tvirtos šaknų sistemos. Kiekviena savaitė ankštame vazonėlyje reiškia augimo vėlavimą, o tai tiesiogiai persikelia į vėlesnį derėjimą.
Pomidorai dažniausiai auginami iki pirmųjų rudeninių šalnų. Kuo greičiau daigai sustiprėja po ankstyvo persodinimo, tuo daugiau vaisių spėja sunokti iki sezono pabaigos. Ilgai laikomi mažyčiuose indeliuose daigai praranda dalį savo potencialo, o vėliau persodinti į gruntą ilgiau prisitaiko.
Laistymas, šviesa ir kova su grybinių uodelių antplūdžiu
Vien persodinimo neužtenka – net ir didžiausias vazonas nepadės, jei priežiūra bus netinkama. Dažniausiai augimą stabdo klaidos laistant, per mažai šviesos arba nepageidaujami „svečiai“ substrate.
Vanduo pomidorų daigams labai svarbus – tiek jo kiekis, tiek temperatūra. Geriausia laistyti drungnu vandeniu. Šaltas vanduo iš čiaupo jauniems augalams gali sukelti temperatūrinį šoką ir sulėtinti vystymąsi. Be to, geriau daigus truputį pradžiovinti nei perlaistyti: pernelyg šlapia žemė sumažina deguonies patekimą į šaknis ir sudaro palankias sąlygas ligoms. Daigas šiek tiek sausesniame substrate dažniausiai jaučiasi geriau nei tas, kuris „stovi vandenyje“.
Ne mažiau svarbi ir vieta, kur laikomi vazonėliai. Šviesa pomidorams – tarsi kuras: jos turi būti pakankamai, kad stiebai būtų tvirti ir storesni. Tačiau svarbi ne tik saulė, bet ir erdvė. Venkite susigrūdimo: kai daigai sustatomi per arti, jie pradeda konkuruoti dėl šviesos ir nenatūraliai stiebiasi į viršų. Tuomet vietoje žemo, stambaus daigo užauga plonas, svyrantis stiebas, kuriam vėliau gali būti sunku išlaikyti vaisių svorį.
Taip pat nereikėtų pamiršti grybinių uodelių – mažų juodų muselių, kurios dažnai sukasi virš žemės paviršiaus vazonėliuose. Nors pačios muselės erzina, didžiausią žalą daro jų lervos, gyvenančios substrate. Jos apgraužia švelnias jaunų pomidorų šakneles, todėl augalas nustoja augti, o kraštutiniais atvejais gali ir sunykti. Pastebėjus museles, verta naudoti geltonas lipnias gaudykles arba specialias priemones nuo grybinių uodelių, kad lervos nespėtų išplisti šaknų zonoje.
Kuo tręšti pomidorų daigus?
Paprastai pomidorų daigams nereikia intensyvaus tręšimo. Jei sėjai ir pikavimui pasirinktas kokybiškas substratas, papildomų mineralų kelias savaites dažniausiai neprireikia – dirvoje jau būna maistinių medžiagų atsarga. Šiame etape daigams nereikalingos didelės kalio ar azoto dozės, o pertręšimas gali net pakenkti.
Vis dėlto, jei norisi papildomai sustiprinti augalus, geriau rinktis priemones, kurios skatina šaknų sistemos augimą – su huminėmis ir fulvinėmis rūgštimis bei organine anglimi. Tokios priemonės padeda stiprėti šaknims, bet neskatina pernelyg „ištįsusio“ augimo. Įprastų trąšų verta griebtis tik tada, kai matomi aiškūs trūkumų požymiai, pavyzdžiui, pakitusi lapų spalva ar akivaizdus augalo skurdimas.
Vėlesniame etape, kai daigai ilgiau auga vazonėliuose, žemėje gali pritrūkti maistinių medžiagų. Tokiais atvejais galima naudoti azoto turinčias trąšas, tačiau rekomenduojama duoti tik pusę gamintojo nurodytos normos.
Leave a Reply