Ciklantera – vijoklinis augalas, galintis per trumpą laiką paprastą tvorą paversti žalia siena. Ji atlieka ir dekoratyvinę, ir praktinę funkciją, o jos auginimas paprastai nesukelia didelių rūpesčių. Verta su ja susipažinti dar prieš įsibėgėjant sodininkystės sezonui.
Ne visi augalai sode turi būti įprasti ir visiems gerai pažįstami. Kai kurie nustebina iš pirmo žvilgsnio, o vėliau paaiškėja, kad tai itin sėkmingas pasirinkimas. Ciklantera – būtent iš tokių. Ji greitai auga, gerai prisitaiko prie mūsų klimato, o derlius primena kažką tarp agurko ir paprikos. Vis dažniau šis augalas sodinamas prie tvorų, kur sukuria natūralią uždangą ir kartu dovanoja šviežių daržovių.
Ciklantera auga žaibiškai ir suformuoja žalią sieną: tinka tvorai ir pergolei
Ciklantera – vijoklis, kuris palankiomis sąlygomis gali pasiekti kelių metrų ilgį. Didžiausias jos privalumas – augimo greitis: ji sparčiai uždengia neestetiškas tvoras ar tinklą. Švelnūs, šviesiai žali lapai suformuoja tankią užuolaidą, suteikiančią pavėsį ir daugiau privatumo.
Augalo vaisiai yra pailgos formos, su tuštesniu vidumi, todėl virtuvėje gali tapti įdomiu ingredientu. Juos galima valgyti žalius arba įdaryti. Dėl to ciklantera išsiskiria iš daugelio populiarių vijoklių – ji vienu metu ir puošia, ir yra naudinga.
Privalumų netrūksta, bet yra ir minusų: tai verta žinoti prieš sodinant
Tarp svarbiausių ciklanteros pranašumų – atsparumas ligoms ir nedideli dirvožemio reikalavimai. Ji pakankamai gerai ištveria trumpalaikes sausras ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Be to, dera gausiai, o vaisiai pasirodo palyginti greitai, todėl auginti ją – tikrai smagu.
Vis dėlto šis augalas nėra idealus. Vėsesnėmis vasaromis jis gali augti lėčiau, o vaisių skonis tinka ne visiems. Taip pat ciklanterai būtinos atramos – be jų ji ima gulti, praranda dekoratyvumą ir tvarkingą vaizdą.
Kada sėti ciklanterą ir kaip ją paruošti augimui: laikas turi didelę reikšmę
Sėklas geriausia sėti ankstyvą pavasarį į vazonėlius, kad augalas gautų stiprų startą. Į atvirą gruntą ciklantera sodinama tik pasibaigus šalnų rizikai – dažniausiai antroje gegužės pusėje, kai temperatūra tampa stabilesnė ir palanki augimui.
Vieta turėtų būti saulėta ir apsaugota nuo vėjo. Dirvožemis nebūtinai turi būti idealus, tačiau geriau, jei jis pralaidus. Reguliarus laistymas pradžioje padeda augalui greičiau įsitvirtinti, intensyviau augti ir pradėti kabintis į atramas.
Priežiūra paprasta, tačiau reikia nuoseklumo: taip ciklantera atsidėkoja derliumi
Svarbiausia – parūpinti atramas: tinklą, pergolę arba pačią tvorą. Augalas vijasi pats, tačiau jam būtina, už ko „įsikibti“. Reguliarus laistymas ir retkarčiais panaudojamos trąšos paprastai pakanka, kad ciklantera išliktų vešli ir sveika. Taip pat verta stebėti jos plitimą, nes ji gali greitai užimti daugiau erdvės, nei planuota. Vaisių rinkimas skatina tolesnį derėjimą, todėl jų nereikėtų palikti ant stiebų per ilgai.
Leave a Reply