Biologas, ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras, literatas ir fotografas Bronius Šablevičius, vadinamas Gamtos riteriu, geriausiai žinomas dėl retų Lietuvos paukščių tyrimų, ypač pelėdų ir erelio žuvininko stebėjimų.
Balandžio 16 d. Ignalinos rajono viešojoje bibliotekoje pristatyta mokslininko knyga Erelis žuvininkas. Naujoji knyga papildo 1988 metais pasirodžiusį to paties pavadinimo leidinį: joje plačiau apžvelgiami 1979–1986 metų stebėjimų duomenys, atskleidžiamos to meto realijos ir prisimenami kartu dirbę žmonės.
Į susitikimą bibliotekoje susirinko buvę bendradarbiai iš Aukštaitijos nacionalinio parko, kolegos iš kitur, bičiuliai ir ignaliniečiai. Autorių pristatė bibliotekininkė Laima Banienė, priminusi, kad B. Šablevičius yra ir rajono literatų klubo „Lelija“ narys.
Aukštaitijos nacionaliniame parke B. Šablevičius dirbo daugiau nei 40 metų – pradėjo 1977-aisiais. Pasak jo, per ilgus metus patirta visko, o pats autorius neretai jautėsi tarsi „balta varna“: neprisitaikė prie sistemos ir tuometinių vadų kuriamos „tvarkos“, kuriai priešinosi jo laisva dvasia. Jis pripažino visada turėjęs idėjinių oponentų, o atvirumas ir tiesus žodis kai kam gali pasirodyti per griežtas, tačiau tai – jo laikysena ir principas.
Pristatymo metu B. Šablevičius dalijosi prisiminimais iš darbo Ažvinčių girioje, kai vienas žmogus buvo aptikęs erelio žuvininko lizdą, tačiau vietos neatskleidė, tad teko ilgai ieškoti pačiam. Retas paukštis mokslininką itin sužavėjo.
„Buvau dar tik pradėjęs dirbti. Ažvinčių girioje vienas žmogus atrado erelio žuvininko lizdą. Nepasakė, kur. Reikėjo pačiam ilgai ieškoti. Šitas retas paukštis mane labai sužavėjo, tiesiog užkabino. Visoj Prancūzijoje jų yra vos kelios poros. Jei dabar grįžčiau į tuos laikus, dar patyrinėčiau ir erelio žuvininko psichologiją, kuri tikrai unikali…“, – sakė Bronius Šablevičius.
Autorius pasakojo, kaip netoliese lizdo, pušyje, buvo įsirengęs stebėjimo palapinę ir ten praleisdavo ištisas dienas – nuo aušros iki sutemų. Jo teigimu, šiandien lizdą galima stebėti ir per kompiuterį, gurkšnojant kavą, tačiau toks būdas neatstoja gyvų emocijų, ypatingų išgyvenimų ir nuotykių pojūčio. Viename interviu B. Šablevičius yra sakęs, kad eidamas prie paukščių jaučiasi esąs ir įsiveržėlis, ir laikinas, o jie – amžini.
Renginyje B. Šablevičius dėkojo bičiuliui Remigijui Noreikai – buvusiam Aukštadvario regioninio parko direktoriui, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriui, o dabar Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro vadovui, kuris paskatino jį rašyti disertaciją.
„Pažįstu Bronių nuo 15 metų. Esu jam dėkingas, nes tik šio žmogaus dėka tapau gamtininku. Tai pedagogas iš didžiosios raidės, mokantis motyvuoti, uždegti, paskatinti…“, – kalbėjo R. Noreika.
Jis prisiminė ir B. Šablevičiaus kadaise ištartus žodžius: pasaulis esą didesnis nei Sabališkė ar Kazitiškis. Abu jie kartu dalyvavo tiriamosiose mokslinėse ekspedicijose.
Autorių taip pat sveikino astronomas, muziejininkas ir Molėtų observatorijos įkūrėjas Gunaras Kakaras, garsus gamtos fotografas Jonas Danauskas. Prisiminimais dalijosi gamtininkas Pranas Zubrickas, miškininkas Jonas Barzdėnas, geru žodžiu minėtas buvęs Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Emanuelis Leškevičius.
„Gamtininkai – atskira žmonių kategorija. Jie konkuruoja, jie nori būti pirmi, jie turi patirti, atrasti…“, – sakė E. Leškevičius.
Knyga džiaugėsi ir sveikinimus autoriui skyrė kolegos, miškininkai bei gamtos fotografai iš klubo „Žalias skėtis“.
„Tavo gyvenimas laimingas, nes visada gyvenai labai intensyviai…“, – sakė J. Danauskas.
Ignalinos rajono viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė padėkojo už susitikimą ir bibliotekai dovanotas knygas – tiek naujausias, tiek anksčiau išleistas, taip pat palinkėjo, kad jų atsirastų ir daugiau. Renginyje nuskambėjo ir mintis, kad B. Šablevičius yra vertas tapti Ignalinos garbės piliečiu – juk, kaip buvo pasakyta, viskas prasideda nuo minties.
Parengė Lina Kovalevskienė
Leave a Reply