Rododendrai, dar dažnai vadinami rūžanėčiais, laikomi tikra žydinčių sodo augalų aristokratija. Dideli, tankūs žiedynai suteikia aplinkai elegancijos ir subtilumo, o įspūdingai atrodo tiek mažame, tiek dideliame sode. Teigiama, kad vienas paprastas balandžio darbas gali padėti šiems krūmams gegužę sužydėti ypač gausiai.
Rūžanėčiai jau daugelį metų nepraranda populiarumo. Tai ilgaamžiai krūmai, žiemą nenumetantys lapų, geriausiai augantys ramiose, nuo vėjo apsaugotose ir pusiau pavėsingose vietose.
Rododendrus galima sodinti nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos. Jiems labiausiai tinka pusiau pavėsis ir užuovėja, tačiau gausiam augimui bei žydėjimui itin svarbios tinkamos dirvožemio sąlygos: rūgšti žemė (pH 3,5–5,5), laidus ir nuolat šiek tiek drėgnas substratas.
Naudinga dirvą mulčiuoti spygliuočių medžių žieve – ji padeda palaikyti rūgštesnę terpę ir saugo žemę nuo drėgmės praradimo.
Šiems krūmams paprastai nereikia genėjimo, tačiau verta nepamiršti pašalinti nužydėjusių žiedynų. Rododendrai taip pat gerai auga šalia kitų rūgščią dirvą mėgstančių augalų, pavyzdžiui, azalijų ar viržių.
Kadangi rūžanėčiams būtina rūgštesnė dirva, rekomenduojama naudoti rūgščios reakcijos trąšas su azotu. Nors parduotuvėse galima rasti specialių priemonių, ne prasčiau gali pasitarnauti ir naminiai sprendimai.
Balandį rododendrus galima patręšti kavos tirščiais: pakanka jų šiek tiek pabarstyti aplink krūmą ir lengvai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį. Taip efektyviai parūgštinama žemė.
Kita alternatyva – trąša iš bananų žievių. Susmulkintas žieveles reikėtų sudėti į didesnį stiklainį, užpilti vandeniu ir palikti tamsioje vietoje mažiausiai parai. Vėliau šiuo skysčiu galima palaistyti rododendrą.
Leave a Reply