Karšta ar ledinė kava: kuri iš tiesų naudingesnė ir kada ji gali pakenkti

Kurį gėrimą labiau „užveda“ energijai

Karštoje ir ledinėje kavoje kofeino kiekis gali skirtis. Tai lemia daugybė veiksnių: kavos pupelių rūšis, malimo stambumas, plikymo trukmė ir pasirinktas paruošimo būdas.

Ledinei kavai dažniausiai kava pirmiausia paruošiama karštu būdu, o vėliau atvėsinama ledu. Dėl to gėrimas gali turėti šiek tiek mažiau kofeino, nes kava praskiedžiama.

Nors kofeinas tiesiogiai veikia energijos lygį, tam tikrą įtaką gali turėti ir gėrimo temperatūra. Šalta kava neretai atrodo labiau gaivinanti, o karšta ryte kai kuriems žmonėms gali suteikti ryškesnį žvalumo pojūtį.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į priedus. Grietinėlė ir kvapiosios medžiagos, turinčios daug pridėtinio cukraus, gali greitai pakelti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau vėliau dažnai seka ir staigus jo kritimas.

Kur daugiau antioksidantų

Kava yra gerai žinoma kaip vienas stipresnių antioksidantų (polifenolių) šaltinių. Tokie junginiai kaip kvercetinas ir flavonoidai gali padėti mažinti uždegiminius procesus organizme ir siejami su galimomis neuroprotekcinėmis, kardioprotekcinėmis bei imunitetą palaikančiomis naudomis.

Karštas plikymas iš kavos tirščių gali „ištraukti“ kiek daugiau antioksidantų nei šaltas būdas, įskaitant ir chlorogenines rūgštis.

Kuri kava geresnė skrandžiui

Kava yra natūraliai rūgštus gėrimas, todėl žmonėms, turintiems rūgštinio refliukso (dar vadinamo gastroezofaginio refliukso liga), ji gali sukelti diskomfortą.

Vis dėlto reakcija į kavą yra labai individuali ir gali smarkiai skirtis. Ledinė kava dažnai laikoma švelnesne ir lengviau toleruojama skrandžiui.

Kaip išsirinkti tinkamiausią kavą sau

Karšta kava gali turėti šiek tiek daugiau antioksidantų, o šalta dažnai vertinama kaip švelnesnė ir mažiau rūgšti.

Karšti gėrimai kai kuriems žmonėms gali būti labiau raminantys ir padėti virškinimui, o šalti – labiau gaivinantys ir drėkinantys, ypač vasarą.