Tyrėjai teigia, kad ritminga šio paukščio eisena gali padėti jam medžioti, sujudinant sliekus.
Paukščių skrydžio greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: sparnų formos, evoliucinės istorijos ir kūno dydžio. Apie tai rašo „Discover Wildlife“.
Pažymima, kad jei kalbama būtent apie skrydį, o ne apie pažintinius gebėjimus, tuomet, remiantis „Gineso rekordų knyga“ ir autoritetingomis ornitologų organizacijomis, tokiomis kaip JAV Nacionalinė ornitologų draugija, lėčiausias užfiksuotas skrydis siekė apie 8 km/val. Toks greitis pastebėtas amerikinių miškinukų patinams poravimosi demonstracijų metu.
Amerikinis miškinukas gyvena Šiaurės Amerikoje ir yra viena iš aštuonių miškinukų rūšių – kitos aptinkamos Europoje ir Azijoje. Šis paukštis puikiai prisitaikęs gyventi miškuose: ilgu snapu jis ieško sliekų, vabzdžių bei sėklų miško paklotėje ir pomiškyje.
Įdomu tai, kad nors trumpais spurtais jis gali skristi iki 48 km/val. greičiu, paukštis gerai žinomas dėl lėtų judesių tiek ant miško paklotės, tiek ore. Tyrėjai mano, kad ritminga eisena gali padėti jam medžioti – judesiai sujudina sliekus, todėl juos lengviau aptikti.
„Mums nepavyko nustatyti pirminio šaltinio, iš kur kilo teiginys apie tokį lėtą skrydį. Be to, yra ir kitų priežasčių būti atsargesniems. Net jei atmesime paukščius, kurie apskritai neskraido, tikrai verta atsižvelgti į tokias rūšis kaip kolibriai, galintys kyboti vietoje“, – rašoma publikacijoje.
Taip pat minima, kad egzistuoja naminė paukščių rūšis, kuri praktiškai minta erkėmis, jų ieškodama nuo ryto iki vakaro, o tokį efektyvumą patvirtino JAV mokslininkai.

Leave a Reply