Naminės duonos kepimas daugeliui skamba kaip užsiėmimas kantriems perfekcionistams, turintiems daug laisvo laiko. Tačiau tai – mitas. Kepimas puode jį paneigia: tešlą pakanka išmaišyti šaukštu dubenyje, o didžiąją darbo dalį atlieka sunkus ketaus puodas. Rezultatas – kvapnus kepalas, kuris dažnai pranoksta parduotuvėje pirktą duoną.
Ketaus puodas įkaista lėčiau, tačiau šilumą išlaiko ypač stabiliai – gerokai geriau nei skarda ar keramikinė forma. Įdėjus tešlą ir uždengus dangtį, iš kepalo besiskiriantys garai lieka puodo viduje.
Taip sukuriama aplinka, panaši į profesionalią duonos kepyklos krosnį: drėgmė pirmosiomis minutėmis išlaiko plutą elastingą, todėl ji gali laisvai plėstis. Dėl to duona kyla tolygiai ir viršuje susiformuoja būdinga įtrūkimo linija – vienas aiškiausių gero amatininkiško kepalo požymių.
Nuėmus dangtį paskutinėms 15 minučių, prasideda „magija“: pluta greitai paruduoja, sutvirtėja, įgauna sodrią spalvą ir išskirtinį traškumą. Ketaus puodas šilumą atiduoda tolygiai iš visų pusių, todėl duonos apačia iškepa taip pat gerai kaip ir viršus. Būtent todėl šis būdas toks vertinamas – įprastai namų orkaitėje taip tikslių sąlygų sukurti nepavyksta.
Jei norite kepti duoną ketaus puode, verta prisiminti, kad šiam metodui reikalinga skystesnė nei įprasta tešla, todėl jos nereikia minkyti. Didžiausias privalumas – ilgas, ramus kildinimas, kai tešla „dirba“ pati.
Žemiau pateikiama pagrindinė informacija, kurios prireiks planuojant tokį kepimą.
Ingredientai:
Paruošimas:
Leave a Reply